Matyt, tikėdamiesi pamatyti liudijančią Laimutę Stankūnaitę, gausiai susirinkę „violetiniai“ į teismą atsinešė fotoaparatų, vaizdo kamerų, kompiuterių, tačiau jų viltys neišsipildė – L.Stankūnaitė buvo apklausta nuotoliniu būdu per „Skype“ programą.
L.Stankūnaitė nepasikeitusi
L.Stankūnaitė televizijos ekrane pasirodė galvą apsivyniojusi skara, tačiau per tuos beveik trejus metus, kai paliko Lietuvą, jos išvaizda beveik nepasikeitusi.
Valstybės saugoma moteris L.Bloznelytės-Plėšnienės teigia nemačiusi ir nepažįstanti. Ji nematė ir televizijos laidos, kurioje kalbėjo L.Bloznelytė-Plėšnienė. Matė tik jos anonsą.
„Visa ta istorija prasidėjo ne nuo L.Bloznelytės-Plėšnienės, o nuo Venckų šeimos, su kuriais man teko kovoti teisme. Vėliau atsirado ji, kuri teigė, kad mes buvome apsilankę toje įstaigoje. Norėčiau, kad gerbiama profesorė pateiktų registracijos duomenis, pasakytų liudytojus“, – kalbėjo L.Stankūnaitė.
Moteris teigia, kad L.Bloznelytės-Plėšnienės neatsakingi žodžiai padarė jai ir jos dukrai didelę žalą, nes ji per tokius žmones buvo priversta išvykti iš Lietuvos, per šmeižtą pablogėjo jos santykiai su dukra, nes jai buvo leidžiama žiūrėti visas televizijos laidas, kuriose buvo kalbama, kad jos mama yra bloga.
„L.Bloznelytė-Plėšnienė per apklausą sakė, kad ji viską darė norėdama padėti mergaitei. Norėčiau paklausti, kas tą mergaitę nuskriaudė? Taip pat ji sakė, kad laukia N.Venckienės skambučio, kad ji laukė, kol jai leidimą kalbėti duos N.Venckienė. Ką ji bendro turi su N.Venckiene?“ – teisiamosios klausė L.Stankūnaitė.
Iki šiol lankosi pas psichologus
Jauna moteris taip pat kalbėjo, kad pamatuoti jai padarytą žalą labai sunku, nes ji su dukra iki šiol lankosi pas psichologus, gyvena uždaroje aplinkoje, svetimoje šalyje, svetimoje kultūroje, tarp žmonių, kurie kalba svetima kalba.
„Aš nesilankiau pas šią moterį, nesilankė mano sesuo, nesilankė A.Ūsas. Ir garantuoju, kad ši moteris teisme nesugebės pateikti nė vieno įrodymo, kad aš pas ją buvau“, – sakė L.Stankūnaitė.
„Ji yra žmogus, kuris mane šmeižė. Kaip jūs manote, ar man lengva išeiti į gatvę, susirasti darbą Lietuvoje? Įsivaizduokite, profesorė, garbingos profesijos atstovė kalba tokius dalykus, kuo jūs patikėsite – ja, garbinga moterimi, ar manimi, kuri buvo apkaltinta baisiais dalykais? Kaip man po tokių kalbų likti Lietuvoje?“ – klausė L.Stankūnaitė.
L.Stankūnaitė, jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai, Aleksandras Ūsas, Aldona Ūsienė ir Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiais.
Visi trys Ūsai atstovauja keistomis aplinkybėmis žuvusio Andriaus Ūso interesams, o Stankūnai gina 2009 metų spalio 5-ąją nužudytos dukters Violetos Naruševičienės garbę.
Liudijo ir R.Janutienė
Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo apklausta žurnalistė Rūta Janutienė, pirmoji A.Ūso žmona Arijana Ūsienė ir prokuroras Egidijus Motiejūnas, kuris nagrinėjant A.Ūso bylą L.Bloznelytę-Plėšnienę apklausė kaip liudytoją.
R.Janutienė teigė, kad neprisimena, kas jai pasiūlė teisiamą onkologę kaip pašnekovę, nes laidoje dirbo ne vienas redaktorius. Gali būti, kad pakalbėti su profesore jai pasiūlė pabendrauti kolegė Jovita Valeikaitė.
Pokalbis, pasak R.Janutienės, buvo ilgas ir jo metu jai nekilo abejonių dėl L.Bloznelytės-Plėšnienės žodžių. Onkologė kalbėjo labai įtikinamai ir buvo pati įsitikinusi tuo, ką kalbėjo.
Ne vienus metus su Andriumi gyvenusi jo pirmoji žmona A.Ūsienė laidų, kuriose buvo apšmeižtas jos vyras, nematė: „Auginu vaikus, neturiu kada.“
Jai apie laidą papasakojo pažįstami ir paskleistas melas ją šokiravo. „Tikrai nebuvo jokių dėmių“, – sakė apie penkiolika metų su A.Ūsu gyvenusi ir jo sūnų bei dukrą auginanti Arijana.
Pasak A.Ūsienės, įvairiausi gandai apie Andrių buvo šokas ir jo vaikams. „Pati ta istorija buvo šokas“, – teigė pirmoji A.Ūso sutuoktinė.
A.Ūsui išsikrausčius iš namų, juose liko jo medicinos kortelė. Išgirdusi apie tariamas dėmes A.Ūsienė ją perskaitė ir ten neišvydo jokių įrašų nei apie dėmes ant vyro lyties organo, nei apie jos šalinimą.
Vėliau ji kortelę perdavė prokurorams.
Pasak E.Motiejūno, aiškinantis, buvo ar nebuvo vyndėmė ant A.Ūso lyties organo, jis teismo išsireikalavo daryti pertrauką ir apklausti L.Bloznelytę-Plėšnienę.
Kadangi vienas profesorės liudijimas teisme galėjo kelti abejonių, jis nusprendė atlikti visus būtinus veiksmus.
Iš visų medicinos įstaigų buvo išsireikalauti dokumentai apie A.Ūso ligas, buvo gauti „Sodros“ duomenys, apklausti visi giminaičiai, galimi liudytojai, pati onkologė.
„Kuo daugiau ją klausinėjau, tuo labiau įsitikinau, kad tai, ką ji kalbėjo, yra ne visai taip, kaip buvo“, – liudijo E.Motiejūnas.
Tuomet jis nusprendė surengti atpažinimą. L.Bloznelytei-Plėšnienei buvo pateiktos abiejų seserų nuotraukos. Pamačiusi jas onkologė iškart jas atmetė: „Ai, čia matosi geras žmogus.“
Parodžius jai nuotraukas su A.Ūso lyties organu, onkologė iškart atmetė versiją, kad nuo jo buvo šalinta vyndėmė.
Jokių užrašų apie keistus svečius nebuvo ir L.Bloznelytės-Plėšnienės užrašuose, o ir pati onkologė pradėjo abejoti, ar tikrai matė Garliavos istorijos veikėjus. Ji pradėjo aiškinti, kad tai gal buvo tie žmonės, bet galėjo būti ir ne tie.
„Atlikęs visus veiksmus galiu tiksliai pasakyti, kad L.Stankūnaitės, jos sesers ar A.Ūso pas ją nebuvo“, – kalbėjo prokuroras.
Kitas teismo posėdis planuojamas gegužės šeštą dieną. Jame parodymus žada duoti teisiama L.Bloznelytė-Plėšnienė.
Išgarsino skandalingas interviu
L.Plėšnienė išgarsėjo 2012 metais, netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos globėjos Neringos Venckienės namų, kai interviu vienai televizijos laidai pareiškė 2010 metais savo akimis mačiusi išgalvotos pedofilijos istorijos herojus.
Esą kartą be jokio išankstinio skambučio ar užsiregistravimo pas ją atėjo keista šeima: stambus vyras, dvi moterys ir mergaitė, kurie elgėsi itin keistai.
Onkologės teigimu, vyras (A.Ūsas) prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukė savo lyties organą ir liepė pašalinti ant jo buvusią vyndėmę, kuri buvo „didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.
L.Plėšnienė pasakojo, kad šalinti vyndėmę atsisakė ir todėl ją užsipuolė vyresnė moteris (V.Naruševičienė), kuri vėliau paprašė apžiūrėti ir jos dukrą, bet apžiūrai pasipriešino mergaitė.
Keistųjų pacientų vardų L.Plėšnienė neužsirašė, esą jaunesnioji moteris (L.Stankūnaitė) jai pradėjo diktuoti vardus ir pavardes, tačiau buvo grubiai nutildyta vyresniosios. Onkologė teigė, kad įsiminusi tik vieną, jog keistoji šeima yra iš Garliavos – tai jai esą pasakė L.Stankūnaitė.
L.Bloznelytės-Plėšnienės pasakojimas dar labiau įaudrino „violetinę minią“ ir sudomino teisėsaugą, o pasipiktinę A.Ūso ir V.Naruševičienės artimieji bei L.Stankūnaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad gydytojos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimo.
Apšmeižtiems žmonėms aiškintis su L.Bloznelyte-Plėšniene buvo pasiūlyta privataus kaltinimo tvarka, tačiau gydytoja buvo iškviesta į Vilniaus apylinkės prokuratūrą ir apklausta byloje, kurioje jau miręs A.Ūsas buvo kaltinamas L.Stankūnaitės ir dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu, nors tuo metu A.Ūso byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Teisme specialiai dėl L.Bloznelytės-Plėšnienės apklausos buvo paskelbta pertrauka.
Į apklausą atvykusi onkologė jau nebuvo tokia kategoriška kaip prieš televizijos kameras ir tvirtino, kad galėjo apsirikti dėl savo pacientų.
L.Bloznelytei-Plėšnienei buvo pateiktos L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės nuotraukos, tačiau ji seserų neatpažino, o pamačiusi mirusio A.Ūso nuotrauką, ant jo lyties organo neįžvelgė jokių vyndėmės šalinimo žymių, nors televizijos laidoje pati tvirtino, kad tokios dėmės neįmanoma pašalinti nepaliekant randų.
„Buvo panašu, kad tai buvo tie asmenys, bet garantuoti negaliu. Aš taip manau“, – nuo tiesaus atsakymo L.Bloznelytė-Plėšnienė išsisukinėjo ir iškviesta liudyti į A.Ūso teismą.
Po A.Ūso teismo L.Bloznelytės-Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau buvo nutrauktas konstatavus, kad gydytoja fantazavo ne per apklausas, o kalbėdama su žurnaliste.
Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą, L.Bloznelytės-Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas kitas – dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo ir L.Stankūnaitės bei V.Naruševičienės dukters apšmeižimo.
Už šiuos nusikaltimus didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Aiškinantis, ar pas L.Bloznelytę-Plėšnienę tikrai buvo atvykęs A.Ūsas ir prašė jos nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, buvo apklaustos abi vyro žmonos ir jo tėvai.
Nė vienas jokių dėmių ant A.Ūso lyties organo nėra matęs.
Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.
