Su Sergejumi Kurulenka jie susipažino 2010 metais per „Villon“ viešbutyje vykusį seminarą draudimo bendrovių darbuotojams. R.Lipskis prie vieno stalo sėdėjo su šiuo baltarusiu, keliais rusais bei estais.
Norėjo prekiauti žuvimi
Po kurio laiko jam paskambino S.Kurulenka. R.Lipskis prisiminė, kad jie susipažino seminare, ir pasiūlė susitikti netoli savo namų esančiame prekybos centre „Maxima“.
Svečias iš Baltarusijos tikino norintis Lietuvoje prekiauti žuvimi ir R.Lipskio prašė patarimų. Vilnietis atsakė nelabai ką išmanantis apie prekybą žuvimi.
Kito skambučio jis sulaukė 2011 metais. Baltarusis iš karto pareiškė, kad yra netoli R.Lipskio namų Naugarduko gatvėje. Užėję į artimiausią kavinę „Molinis ąsotis“, vyrai užsisakė po bokalą alaus. S.Kurulenka šįkart prašė pagalbos įsidarbinti Vilniaus oro uoste, nes artimiausiu metu planavo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Svečias ėmė domėtis Vilniaus oro uoste esančia įranga, bet R.Lipskis jam pasiūlyti darbo negalėjo.
Domėjosi CŽV kalėjimu
S.Kurulenka R.Lipskio klausinėjo apie CŽV kalėjimą Vilniuje, bet R.Lipskis apie tai žinojo tik tai, ką rašė spauda.
Po mėnesio vyrai susitiko šunų vedžiojimo aikštelėje, kur R.Lipskis vaikščiojo su savo augintiniais. Tuomet R.Lispkis įjungė diktofoną, kuriame buvo įrašytas jų pokalbis „Moliniame ąsotyje“. „Paklausyk, ko prikalbėjai“, – pareiškė .
S.Kurulenka R.Lispkiui padavė 150 litų. „Čia Valentinas tau atiduoda skolą“, – nustebusiam vilniečiui paaiškino S.Kurulenka. R.Lipskis prisiminė, jog prieš keletą metų šiuos pinigus baltarusis jam buvo pralošęs kortomis. Vėliau S.Kurulenka užsiminė, kad tai atlygis už tai, ką jis papasakojo gerdamas alų.
Pats pasijuto sekamas
R.Lipskis pasakojo, jog S.Kurulenka ėmė jam grasinti: esą jei neteiks jam reikalingos informacijos apie oro uostą, jis neteks darbo.
S.Kurulenka prašė sužinoti Vilniaus oro uoste besileidžiančių lėktuvų iš JAV numerius. Jie esą galėjo būti susiję su CŽV kalėjimu. R.Lipskiui atsakius, kad tokia informacija jam nepasiekiama, liepė domėtis bet kuo.
S.Kurulenka vilniečiui davė fotoaparatą. R.Lispkis jį įsidėjo į automobilio bagažinę ir neištraukė metus. Kartą patikrinęs fotoaparatą, vyras nustėro. Fotoaparato kortelėje buvo nufotografuotas jo namas, sodo namas, sūnaus namas.
Baltarusis jam pradėjo skambinėti kiekvieną mėnesį ir klausdavo, ar R.Lipskis jau ką nors užfiksavo. R.Lipskis atsakė negalintis patekti į oro uosto teritoriją su fotoaparatu.
Įamžino kanalizacijos projektus
„Kai nusibodo baltarusio skambučiai, R.Lipskis atsakė: „Padarysiu, ką reikia, tik atsikabink.“ Tuomet „Oro navigacijos“ darbuotojas nufotografavo savo kabinete esančius segtuvus. Tai jis padarė savo fotoaparatu.
Jis teigė nufotografavęs trijuose segtuvuose esančius projektus. Vienas jų – Eišiškių plente statomo pastato. Kitame segtuve – į šį pastatą tiesiamos kanalizacijos projektas. Šiame segtuve buvo kanalizacijos tiesimo darbų konkurso pasiūlymai bei rezultatai.
Trečiajame segtuve buvo nusileidimo tako rekonstrukcijos planas. „Jame nebuvo jokios slaptos informacijos. Jei tą informaciją būčiau papasakojęs savo draugui, o ne baltarusiui, nebūčiau šnipas“, – kalbėjo teisiamasis. Kaltinime teigiama, jog buvo nufotografuoti penki segtuvai.
Kortelę su šiomis nuotraukomis R.Lipskis teigė saugojęs metus, o vėliau sunaikinęs, dėl ko dabar gailisi. Jis apgailestavo, kad šie segtuvai taip ir nebuvo pristatyti į teismą.
Susitikęs netoli oro uosto esančiame prekybos centre R.Lipskis S.Kurulenkai atidavė fotoaparatą ir tuščią atminties kortelę.
Bijojo baltarusio keršto
2013 m. sausio 19 dieną į savo namų kiemą grįžusį R.Lipskį užklupo Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojais prisistatę vyrai. Jie iš karto paklausė, ar R.Lipskis įvykdė S.Kurulenkos užduotis.
VSD darbuotojai R.Lipskiui nurodė toliau įprastai bendrauti su S.Kurulenka, tik susitikimų neskirti greičiau nei praėjus pusvalandžiui po skambučio.
R.Lipskiui tuomet kilo įtarimų, kad tai – ne VSD darbuotojai, o S.Kurulenkos draugai, kurie atėjo atkeršyti už tai, kad jis perdavė tuščią fotoaparato kortelę.
Svarbaus pokalbio nepaviešino
Paskutinį kartą R.Lipskis su S.Kurulenka buvo susitikę sausio pabaigoje, bet jokių priekaištų dėl tuščios kortelės nesulaukė. R.Lipskis prisiminė paskutinius S.Kurulenkos žodžius: „Tu man daugiau neįdomus.“
Šis jų pokalbis buvo įrašytas ir išklausytas neviešame teismo posėdyje. R.Lipskis piktinosi, jog pokalbis, pagal kurį jam surašytas kaltinimas, slepiamas nuo visuomenės.
R.Lipskis buvo sulaikytas 2013 metų sausio pabaigoje ir iki šiol laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. „Dabar esu kilnojamas iš vienos kameros į kitą ir laikomas su visokiais gruzinais ir žmogžudžiais“, – skundėsi R.Lipskis.
Keršto troškimas dingo
R.Lipskis teigė prašęs prokurorų surengti jo akistatą su S.Kurulenka, bet to nebuvo padaryta.
„Jei Sergejus būtų sulaikytas, koks vaidmuo šioje viešųjų ryšių akcijoje atitektų man – kaltinamojo ar nukentėjusiojo? Jo turimuose įrašuose yra užfiksuota, kaip Sergejus grasino man ir mano šeimai“, – baigęs parodymus rusiškai į teismą kreipėsi R.Lipskis.
Jis teigė niekada nebuvęs užverbuotas ir jokios slaptos informacijos neperdavęs. „Apklausos protokole įrašyta, kad savo kaltę pripažįstu iš dalies. Mano kaltė tik ta, jog apie šantažą laiku nepranešiau VSD“, – kalbėjo teisiamasis. Jis teigė atsisakantis savo pozicijos ir kaltės visiškai nebepripažįsta.
„Sužinojau, kokiais metodais dirba VSD, – paaiškino teisiamasis ir pridūrė: – Anksčiau pykau ant Sergejaus ir norėjau jam atkeršyti, bet dabar taip nebemanau, nes jis vykdė kažkieno nurodymus.“
