Gegužės 6 dieną teismas buvo priverstas skelbti pertrauką dėl gydytojos gynėjo ligos, o ketvirtadienį teismas neįvyko, nes susirgo pati L.Bloznelytė-Plėšnienė.
Apie medikės ligą teismą tik atvykęs į posėdį informavo jos advokatas, nors L.Bloznelytė-Plėšnienė susirgo ne ketvirtadienio rytą, o trečiadienį. Bent jau taip rašoma teismui pateiktoje pažymoje.
Apie liga perspėjo tik gerbėjus
Apie tai, kad posėdis neįvyks dėl teisiamosios ligos, iš anksto buvo informuoti gausiai L.Bloznelytę-Plėšnienę palaikantys „violetiniai“ veikėjai, tačiau nei ji pati, nei jos advokatas nesiteikė pranešti nukentėjusiesiems, todėl tiek Tatjana ir Stasys Stankūnai, tiek Aleksandras ir Aldona Ūsai ketvirtadienį iš Kauno atvažiavo į Vilnių.
Tokį L.Bloznelytės-Plėšnienės elgesį nukentėjusieji įvertino kaip eilinį pasityčiojimą ir bandymą vilkinti bylą.
„Jau tada, kai susirgo advokatas, sakiau, kas kitą kartą susirgs L.Plėšnienė. Taip ir įvyko. Tai Neringos Venckienės taktika, tas pats buvo ir su kitomis bylomis, ji jas pati vilkino, bet visada verkė, kad mes tempiame teismus. Matyti, kas ką tempia“, – po neįvykusio posėdžio sakė S.Stankūnas.
Savo mirusios dukters garbę teisme ginantys Stankūnai teisiamosios elgesį pavadino pasityčiojimu, nes ji sugebėjo perspėti savo gerbėjus, bet nesiteikė apie tai informuoti teismo. „Palaikymo komanda neatvyko, nes buvo perspėti, žiūrėkite, nebuvo nei Povilo Gylio, nei Aurelijos Stancikienės, nei Nijolės Sadūnaitės. Pažymą ji gavo vakar, jei dirbo poliklinika, vadinasi, dirbo ir teismas. Ar jo nebuvo galima perspėti vakar ar šiandien 8-ą ryto? Bet jiems vienodai. Tai paprasčiausias pasityčiojimas“, – piktinosi S.Stankūnas.
Nukentėjusieji pasigedo žmogiškumo
„Keliaujam keliaujam ir dar keliausim. Ir taip iki Naujųjų metų, o paskui, žiūrėk, bus senatis ir byla keliaus į archyvą“, – kalbėjo A.Ūsas.
Jis mano, kad susirgti gali kiekvienas žmogus, tačiau L.Bloznelytės-Plėšnienės elgesys pamina paprasčiausią žmogiškumą.
„Kiekvienas žmogus gali susirgti, bet ji nesusirgo šį rytą prieš teismą. Susirgo vakar. Kas jai trukdė paskambinti savo advokatui ir pasakyti, kad įspėtų žmones. Juk mes nesame tokie priešai, mes esame žmonės ir turime elgtis žmoniškai. Šiuo atveju matau tik norą kenkti, kenkti tiems žmonėms, kurie nori teisybės“, – sakė A.Ūsas.
L.Bloznelytė-Plėšnienė yra kaltinama šmeižimu ir mirusiojo atminimo paniekinimu. Nukentėjusiaisiais byloje yra pripažinti A.Ūso tėvai, jo našlė Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, L.Stankūnaitė ir jos tėvai.
Visi nukentėjusieji savo parodymus jau davė. Teismo posėdyje nuotoliniu būdu buvo apklausta ir iš Lietuvos išvykusi L.Stankūnaitė, kuri po ilgos kovos savo dukrą atgavo tik 2012 metų gegužės 17 dieną.
Pasakojo apie sugadintą gyvenimą
Iki šiol nuo „violetinės“ minios saugoma moteris teismui pasakojo, kokią žalą jai ir jos dukrai padarė sukurta Garliavos pedofilijos istorija ir teisiama onkologė L.Bloznelytė-Plėšnienė.
„L.Bloznelytė-Plėšnienė sakė, kad viską darė dėl mergaitės. Gal ji man tegul atsako, kas skriaudė mergaitę ir kodėl ji laukė N.Venckienės leidimo pasakoti apie tariamą mūsų apsilankymą jos kabinete“, – ne vieną klausimą žinomai gydytojai teisme uždavė L.Stankūnaitė.
L.Stankūnaitė teigia L.Bloznelytės-Plėšnienės nepažįstanti ir niekada nesutikusi. Kad tokia egzistuoja, sužinojo tik pamačiusi laidos, kurioje onkologė pasakojo apie tariamas dėmes ant A.Ūso lyties organo ir keistą jos pačios, sesers V.Naruševičienės bei A.Ūso apsilankymą jos kabinete.
„Laidos nemačiau, bet ši moteris mane apšmeižė vien savo teiginiu, kad aš pas ją buvau. Norėčiau, kad gerbiama profesorė pateiktų registracijos duomenis, pasakytų liudytojus, datas. Garantuoju, kad ji teisme nesugebės pateikti nė vieno įrodymo, kad aš pas ją buvau“, – kalbėjo L.Stankūnaitė.
Nuo „violetinių“ veikėjų agresijos daugiau kaip penkerius metus saugoma moteris teigė, kad dukters gyvenimas Kedžių ir Venckų namuose bei neatsakingi L.Bloznelytės-Plėšnienės teiginiai padarė daug žalos tiek jai, tiek jos dukrai.
Augdama pas laikinąją globėją N.Venckienę mergaitė nuolat girdėjo šmeižtą apie savo mamą, jai buvo leidžiama žiūrėti laidas, kuriose kalbama, kokia jos mama bloga, todėl santykiai su dukra pablogėjo. Iš Kedžių namų išvaduotai mergaitei reikėjo psichologų pagalbos. Pas specialistus vaikas vedžiojamas iki šiol, nes Kedžių giminės, jos gerbėjų ir L.Bloznelytės-PLėšnienės padarytas žaizdas sunku užgydyti.
„Mes bijome iki šiol išeiti į miestą, bijome, kad mus, kas nors atpažins“, – sakė L.Stankūnaitė.
Jauna moteris kalbėjo, kad bijo ne tik atpažinimo, bet ir ateities, bijo su kuo nors susipažinti, nes kiekvienas interneto paieškoje surinkęs jos pavardę ras informaciją, kokiomis baisybėmis, nors ir nepagrįstai, buvo kaltinama.
„Mes gyvename uždaroje aplinkoje, svetimoje šalyje, kur yra mums svetima kultūra, svetima kalba. Negaliu bendrauti net su tėvais, jau nekalbu apie draugus. Kas gali išmatuoti, kokio dydžio žala mums padaryta?“ – nuoskaudas liejo L.Stankūnaitė.
Moteris pabrėžė, kad tik dėl tokių žmonių kaip L.Bloznelytė-Plėšnienė kaltės turėjo palikti gimtąją šalį, nes čia ne tik negalėtų išeiti į gatvę, bet ir susirasti darbo, nes visi tikėtų ne ja, o onkologės žodžiais: „Įsivaizduokite, profesorė, garbingos profesijos atstovė kalba tokius dalykus. Kuo jūs patikėsite – ja, garbinga moterimi, ar manimi, kuri buvo apkaltinta baisiais dalykais? Kaip man po tokių kalbų likti Lietuvoje?“
Nerado net užuominų apie vyndėmę Tai, kad A.Ūsas lankėsi gydytojos kabinete ir neva prašė pašalinti nuo jo lytinio organo kažkokią vyndėmę, teisme paneigė ne tik nukentėjusieji, bet ir Vilniaus miesto apylinkės prokuroras Egidijus Motiejūnas, kuris palaikė valstybinį kaltinimą byloje, kurioje reabilitacijos pagrindais buvo nagrinėjama A.Ūso baudžiamoji byla.
E.Motiejūno iniciatyva teisme buvo paskelbta pertrauka, per kurią buvo apklausta L.Bloznelytė-Plėšnienė ir atlikti visi kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai bandant nustatyti, ar turėjo A.Ūsas ant lyties organo dėmę, apie kurią taip užtikrintai prieš televizijos kameras pasakojo onkologė.
Tyrimo metu buvo apklausti A.Ūso giminaičiai, patikrinti visi mediciniai įrašai, medikės lankytojų sąrašas, onkologei buvo surengta atpažinimo procedūra, per kurią tiek A.Ūso, tiek seserų nuotraukas ji iškart atidėjo į šalį paaiškinusi: „Ai, čia matyti, kad geras žmogus.“
„Atlikęs visus veiksmus galiu tiksliai pasakyti, kad L.Stankūnaitės, jos sesers ar A.Ūso pas L.Plėšnienę nebuvo, o ir ji pati sakė, kad kalbėjusi laidoje vienaip, ji jau negali sakyti kitaip“, – sakė E.Motiejūnas.
Tyrimas pradėtas po laidos
L.Bloznelytė-Plėšnienė išgarsėjo 2012 metais, netrukus po L.Stankūnaitės dukters išvadavimo iš jos globėjos N.Venckienės namų, kai interviu vienai televizijos laidai pareiškė 2010 metais savo akimis mačiusi išgalvotos pedofilijos istorijos herojus.
Esą kartą be jokio išankstinio skambučio ar užsiregistravimo pas ją atėjo keista šeima: stambus vyras, dvi moterys ir mergaitė, kurie elgėsi itin keistai.
Onkologės teigimu, vyras (A.Ūsas) prie abiejų moterų ir mergaitės išsitraukė savo lyties organą ir liepė pašalinti ant jo buvusią vyndėmę, kuri buvo „didelė, maždaug per vidurį penio ir užėmė maždaug trečdalį priekinio paviršiaus, gal kokius 10 centimetrų“.
L.Bloznelytė-Plėšnienė pasakojo, kad šalinti vyndėmę atsisakė, todėl ją ir užsipuolė vyresnė moteris (V.Naruševičienė), kuri vėliau paprašė apžiūrėti ir jos dukrą, bet apžiūrai pasipriešino mergaitė.
Keistųjų pacientų vardų L.Bloznelytė-Plėšnienė neužsirašė, esą jaunesnioji moteris (L.Stankūnaitė) jai pradėjo diktuoti savo vardus ir pavardes, tačiau buvo šiurkščiai nutildyta vyresniosios. Onkologė teigė, kad įsiminusi tik vieną, jog keistoji šeima yra iš Garliavos – tai jai esą pasakė L.Stankūnaitė.
L.Bloznelytės-Plėšnienės pasakojimas dar labiau įaudrino „violetinę minią“ bei sudomino teisėsaugą, o pasipiktinę A.Ūso ir V.Naruševičienės artimieji bei L.Stankūnaitė kreipėsi į prokuratūrą, kad gydytojos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimo.
Apšmeižtiems žmonėms aiškintis su gydytoja buvo pasiūlyta privataus kaltinimo tvarka, tačiau onkologė buvo iškviesta į Vilniaus apylinkės prokuratūrą ir apklausta byloje, kurioje jau miręs A.Ūsas buvo kaltinamas L.Stankūnaitės ir dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu, nors tuo metu A.Ūso byla jau buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Dėl onkologės paskelbė pertrauką Teisme specialiai dėl L.Bloznelytės-Plėšnienės apklausos buvo paskelbta pertrauka.
Į apklausą atvykusi onkologė jau nebuvo tokia kategoriška nei prieš televizijos kameras ir tvirtino, kad galėjo apsirikti dėl savo pacientų.
L.Bloznelytei-Plėšnienei buvo pateiktos L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės nuotraukos, tačiau ji seserų neatpažino, o pamačiusi mirusio A.Ūso nuotrauką ant jo lyties organo neįžvelgė jokių vyndėmės šalinimo žymių, nors televizijos laidoje pati tvirtino, kad tokios dėmės neįmanoma pašalinti nepaliekant randų.
„Man buvo panašu, kad tai buvo tie asmenys, bet garantuoti negaliu. Aš taip manau“, – nuo tiesaus atsakymo L.Bloznelytė -Plėšnienė išsisukinėjo ir iškviesta liudyti į A.Ūso teismą.
Po mirties aprašytas visas kūnas
Po A.Ūso teismo L.Bloznelytės-Plėšnienės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau buvo nutrauktas konstatavus, kad gydytoja fantazavo ne per apklausas, o kalbėdama su žurnaliste.
Nutraukus šį ikiteisminį tyrimą onklogės atžvilgiu buvo pradėtas kitas – dėl mirusiųjų atminimo paniekinimo ir L.Stankūnaitės bei V.Naruševičienės dukters apšmeižimo.
Už šiuos nusikaltimus didžiausia numatoma bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Aiškinantis, ar pas L.Bloznelytę-Plėšnienę tikrai buvo atvykęs A.Ūsas ir prašė jos nuo lyties organo pašalinti vyndėmę, buvo apklaustos abi vyro žmonos ir jo tėvai.
Nė vienas jokių dėmių ant A.Ūso lyties organo nėra matęs.
Apie jokias vyndėmes ar jų šalinimą neužsimenama ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizėje, kuri buvo atlikta po A.Ūso mirties 2010 metų birželio 13-ąją.
Joje surašyti visi randai, apgamai, mėlynės, sumušimai, aprašyta net žymė, atsiradusi nuo tą patį rytą suleisto vitamino C, tačiau nėra nė mažiausios užuominos apie dėmes ar randus ant intymios vietos.
Nukentėjusieji L.Bloznelytei-Plėšnienei yra pateikę 180 tūkstančių eurų civilinį ieškinį. Visi trys Ūsai iš L.Plėšnienės tikisi prisiteisti po 30 tūkstančių eurų, Stankūnai – po 20 tūkstančių eurų, L.Stankūnaitė – 50 tūkstančių eurų.
