Praėjusiame teismo posėdyje R.Lipskis pasakojo fotoaparate, kurį jam davė Baltarusijos žvalgybos atstovas Sergejus Kurulenka, aptikęs savo bei savo sūnaus namų nuotraukas. Dėl to vilniečiui susidarė įspūdis, kad jis yra sekamas.
Ikiteisminio tyrimo metu R.Lipskis apie tai nebuvo užsiminęs. Tuomet jis kalbėjo tik apie tai, kad iš S.Kurulenkos girdėjo grasinimų žodžiu.
„Aš papasakojau viską, o tyrėjas užrašė tik tai, kas jam atrodė svarbu“, – aiškino už šnipinėjimą teisiamas buvęs įstaigos „Oro navigacija“ darbuotojas. R.Lipskis teigė, iš S.Kurulenkos negirdėjęs grasinimų sumušti ar nužudyti: „Jis man primindavo, kad mano sūnus mokosi Maskvoje, kad turiu žmoną, sodą. Turėjau suprasti, kad jei pasiskųsiu kokiai nors tarnybai, galiu turėti nemalonumų“.
R.Lipskis į teisėsaugą ir nesikreipė. Jo teigimu, 2013-ųjų sausį Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai vieną dieną patys atvyko į jo namo kiemą. Prokuroras VAT pateikė VSD atsakymą, kad šios tarnybos pareigūnai kieme su vilniečiu nebendravo, jie nesinaudoja ir atverčiamais pažymėjimais, kaip teisme buvo nurodęs R.Lipskis.
Areštinėje atsidūręs R.Lipskis teigė, jog tai, kad laiku nesikreipė į VSD, buvo vienintelė jo kaltė. Dabar jis jau mano kitaip: „kai sužinojau, kokiais metodais dirba VSD pareigūnai, supratau, kad padariau teisingai“.
Jis teisme ir toliau neigė savo kaltę dėl šnipinėjimo ir slaptos informacijos. „Nieko paslapčiomis aš nefotografavau. Fotografuoti ir kopijuoti šiuos dokumentus aš turėjau teisę“, – tikino R.Lipskis, nors fotografuodamas Vilniaus oro uosto apšvietimo bei kitus projektus, užrakino kabineto duris. R.Lipskis priminė, jog ant šio kabineto durų buvo užrašas: „Pašaliniams įeiti draudžiama“.
Paskutinį kartą Romualdas Lipskis su Sergejumi Kurulenka buvo susitikę 2013 metų kovo mėnesį. Gegužę jie vienas kitams dar skambino, o po to S.Kurulenka dingo be žinios. Pareigūnai yra paskelbę jo paiešką.
Prokuratūros duomenimis, S.Kurulenka iš Lietuvos paskutinį kartą išvyko 2013 metų birželio 4-ąją, ir daugiau atvykęs nebuvo.
