„Kažkokia nesąmonė“, – išgirdęs Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą trečiadienį pasipiktino M.Jonkus, o vedamas iš salės toliau liejo įniršį, stumdė policijos pareigūnus.
Tokia vagystės bylos baigtis supykdė ir buvusią M.Jonkaus mylimąją Kristiną. Moteris atėjo išklausyti sprendimo, nenuleido akių nuo buvusio draugo, kuris irgi vis pažvelgdavo į ją ir nusišypsodavo. Išvedamas vyras ženklais paprašė atnešti rūkalų.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme M.Jonkus visiškai pripažino kaltę dėl svetimų pinigų pasisavinimo, bet amerikiečių stafordšyrų terjero šuns likimas taip ir nepaaiškėjo. Kaltinamasis aiškino, kad šunį nusivedė, o paskui esą pririšo prie tiltelio ir paliko.
„Šuo buvo be dokumentų. Neaišku, kas jo šeimininkas, o augino šunį Kristina“, – teisme kalbėjo M.Jonkus.
Kai jis prieš keletą metų buvo pasiųstas už grotų dėl pasikėsinimo apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę, Kristina susipažino su Vygantu. Su juo gyveno keletą metų, susilaukė vaiko.
Teisme liudininkai pasakojo, kad šunį vardu Šrekas Vygantas labai mylėjo, o Kristina didelės meilės keturkojui nejautusi. Pernai rugpjūčio 8-ąją, kai jie abu nuvedė vaiką į darželį, šunį pririšo prie tvoros. Grįžę jo neberado. Tuomet Vygantas kreipėsi į policiją.
M.Jonkaus bičiulis Aleksejus Kalininas paskambino vienai gyvūnų mylėtojai ir pasiūlė paimti šunį – esą jei ji nesutiks, šunį nuskandins. Moteris netrukus internete rado žinutę, kad lygiai toks pat šuo ieškomas, ir apie tai pasakė A.Kalininui. Daugiau Šreko niekas nebematė.
Teismas patenkino Vyganto ieškinį ir už dingusį šunį priteisė 608 eurus turtinės žalos atlyginimą.
„Tai nesąmonė. Aš šunį prižiūrėjau, šėriau, maudžiau, vedžiojau pas veterinarus. Kai išsiskyrėme su Vygantu, jis man jį padovanojo – jis važiavo į užsienį, negalėjo šuns išsivežti. Šrekas tapo agresyvus – įkando mano vaikui, tėvui, draugui, todėl paprašiau Mariaus, kad jį kam nors atiduotų, – po teismo posėdžio apmaudą liejo Kristina. – Sprendimas priimtas remiantis melagingais liudininkų parodymais.“
Ji prašiusi, kad Marius šunį paimtų jai nematant, kad neskaudėtų širdies. Kad tąkart jis šunį pasiėmė paliktą prie darželio tvoros, ji teigė nežinojusi.
Praėjus pusantro mėnesio po šuns vagystės M.Jonkus vėl pasisavino svetimo turto. Dvylika klasių baigęs vyras niekur nedirbo, nes darbo birža esą nieko nepasiūlė. Vienturtį sūnų išlaikė tėvai.
2014 metų rugsėjo 23-iąją, apie pusę antros nakties, M.Jonkus su bičiuliu sėdėjo uostamiesčio bare „Marsalis“ Laukininkų gatvėje.
„Šalia mūsų prisėdo nepažįstamas vyras, ėmė kalbinti, vaišino alkoholiu. Pinigus demonstratyviai išsitraukdavo iš kelnių kišenėje buvusio „Marlboro“ pakelio ir vėl įsidėdavo į kišenę. Tas pakelis buvo pusiau išlindęs. Ištraukiau jį ir išėjau“, – teisme aiškino M.Jonkus. Nukentėjęs vyras teismui pateikė 463,39 euro ieškinį. Tačiau vakar jis savo ieškinį atsiėmė.
„Atleidžiu jam. Taip nusprendžiau sužinojęs, kad jis kaltinamas daug rimtesnėje byloje“, – sakė nukentėjusysis.
Vieni metai ir devyni mėnesiai pataisos namuose – tik labai menkas nemalonumas, palyginti su tuo, kas dar laukia M.Jonkaus.
Jis įtariamas verslininko V.Dundulio nužudymu.
V.Dundulis tėvų namuose pačiame Klaipėdos centre buvo nušautas šįmet vasario 10 dieną.
Klaipėdos policijos pareigūnai per dvi dienas atskleidė kraupų nusikaltimą ir sulaikė verslininko nužudymu įtariamą M.Jonkų. Pas jį buvo rastas ir pagrobtasis ginklas – vokiškas „Sig Sauer“ kovinis pistoletas, kurį savigynai buvo legaliai įgijęs V.Dundulis.
M.Jonkus tikino nenorėjęs nužudyti nepažįstamo žmogaus, o tik pagrobti parduodamą ginklą. Skelbimą jis aptiko internete.
Negyvą sūnų kambaryje rado motina. Ji matė, kaip iš buto išbėga nepažįstamasis.
Kambaryje V.Dundulis sėdėjo atsilošęs ant sofos kruvina galva.
Į teismo salę dėl kardomosios priemonės skyrimo atvestas vyras pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl to, kas įvyko.
M.Jonkaus gynėjos Eugenijos Galatiltienės teigimu, V.Dundulio jis visiškai nepažinojo. Ginklo esą prireikė buvusiam mylimosios sugyventiniui pagąsdinti.
M.Jonkus pinigų neturėjo, žudyti nenorėjo, šūvius paleido spontaniškai.
M.Jonkaus mylimoji Kristina išsakė savą šio nusikaltimo versiją: „Jei būtų gyvas, iškabinčiau jam (V.Dunduliui. – Red.) akis.“
Ji piktinosi, kaip šis galėjo internete skelbti apie parduodamą ginklą.
Esą visos bėdos prasidėjo tuomet, kai dingo šuo. Tada Kristina jau buvo atnaujinusi santykius su Mariumi.
Tai nepatiko Vygantui, šis ėmė grasinti M. Jonkui, neva kartą norėjo jį įgrūsti į bagažinę ir kažkur išvežti. Tada Kristinai pavyko Marių išgelbėti – su drauge abi pradėjo šauktis pagalbos. Jos manymu, ginklo Mariui prireikė savigynai.
M.Jonkus jau buvo teistas už pasikėsinimą apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę.
2009-ųjų rudenį už tai jam buvo skirti ketveri metai nelaisvės. 2013 metų rudenį M.Jonkus ištrūko į laisvę. Tačiau ja džiaugėsi neilgai.
