Ar prieš devynis mėnesius sulaikytas ir Jekaterinburgo tardymo izoliatoriuje laikomas R.Zamolskis tikrai nutarė atsisakyti Lietuvos pilietybės, turės išsiaiškinti Migracijos departamentas.
Vakar Lietuvos ambasada Rusijoje šio departamento specialistams išsiuntė tariamai R.Zamolskio rašytą laišką, kuriame pavojingiausias šalies nusikaltėlis teigia, kad jis niekada nenorėjo tapti Lietuvos piliečiu, bet pilietybė jam suteikta prieš jo valią, todėl jis nori jos atsisakyti ir tik jos netekęs bendradarbiaus su mūsų šalies teisėsaugininkais.
Laiškas be parašo
R.Zamolskio laišką Lietuvos ambasada Rusijoje gavo praėjusį ketvirtadienį.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Remigijaus Motuzo, ambasadą laiškas pasiekė elektroniniu paštu, jis nėra pasirašytas, todėl teigti, kad jo autorius yra tikrai R.Zamolskis, negalima.
Nors rusų kalba parašyto laiško pabaigoje teigiama, kad turėtų būti ir lietuviškas vertimas, kuris esą atliktas neįvardintame vertimų biure, ambasada lietuviško R.Zamolskio pareiškimo varianto taip ir nesulaukė.
Rusijos pilietybės neturi
„Kiek galėjome, tiek išsiaiškinome. R.Zamolskiui pilietybė buvo suteikta 1991 metais, kiek žinome, laikantis visų teisės aktų ir procedūrų.
R.Zamolskis kitos pilietybės neturi, todėl šiuo metu negalima svarstyti jo prašymo atsisakyti pilietybės, nes jis yra padaręs nusikaltimų Lietuvoje, todėl negalėtų likti asmeniu be jokios valstybės pilietybės“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Motuzas.
Pasak ambasadoriaus, nors į R.Zamolskio prašymą negalima žiūrėti kaip į procedūrinę pilietybės atsisakymo problemą, galutinį sprendimą dėl šio klausimo turėtų priimti Migracijos departamentas, prieš tai išsiaiškinęs, ar laišką tikrai rašė garsusis nusikaltėlis, ar tai kieno nors nevykęs pokštas, kaip spėjo „Lietuvos ryto“ kalbinti Sverdlovsko srities teisėsaugininkai.
„Pas mus tikrai ne kurortas“, – išgirdęs klausimą, ar asmuo, įtariamas daugybe nusikaltimų, gali naudotis internetu ir rašinėti laiškus, tik nusijuokė Sverdlovsko srities Vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos atstovas spaudai Valerijus Gorelychas.
Prisipažino bandęs nužudyti
Pernai rugpjūčio 15-ąją Jekaterinburge sulaikyto R.Zamolskio Lietuva, atrodo, nematys dar ilgai, nes Rusijos teisėsaugininkai vis dar bando išsiaiškinti, ką jis yra pridirbęs Urale, kuriame gyveno maždaug dešimt metų.
Kaip teigia Rusijos spauda, R.Zamolskis jau duoda parodymus ir prisipažino dėl dviejų 2004 metais įvykdytų nusikaltimų.
Kartu su R.Zamolskiu įtarimai dėl pasikėsinimo nužudyti visuomenei pavojingu būdu bei ginklų ir sprogmenų laikymo yra pareikšti Jekaterinburgo privačios saugos tarnybos „Giurza“ direktoriui Valerijui Povarovui. Jis buvo sulaikytas pernai rugsėjo 24 dieną netoli Jekaterinburgo esančiame Kurganovo kaime.
V.Povarovą specialiųjų tarnybų pareigūnai sulaikė, kai jis grįžęs namo rakino kotedžo duris.
Interneto portalo znak.com teigimu, R.Zamolskis ir V.Povarovas įtariami pasikėsinę nužudyti verslininkus Aleksandrą Kasjanovą bei Vitalijų Kočetkovą.
Nukentėjo verslininko žmona
Į Jekaterinburge žinomą verslininką A.Kasjanovą buvo pasikėsinta 2004-ųjų liepą. Nusikaltėliai prie jo buto lango susprogdino prieštankinę miną.
A.Kasjanovas tąkart beveik nenukentėjo. Labiausiai kliuvo netoli lango stovėjusiai verslininko žmonai – jai į nugarą ir rankas susmigo kelios skeveldros.
Moteris buvo išvežta į ligoninę, jos gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Užsakovas – bankininkas
Šis pasikėsinimas, kaip teigiama, buvo įvykdytas dėl A.Kasjanovo verslo, o jį užsakė pagrindinis banko „Uraltransbank“ akcininkas Valerijus Zavodovas.
A.Kasjanovo ir V.Zavodovo keliai susikirto dėl Jekaterinburge, Gagarino gatvėje, esančio žemės sklypo, kuriame tuo metu buvo statomi namai, skirti užsienio valstybių konsulatams.
Pastatus stačiusi A.Kasjanovo įmonė bankrutavo, visas jo turtas buvo įkeistas bankams, kurie po kiek laiko pastatų kompleksą pardavė V.Kočetkovo valdomai įmonei.
Tai nepatiko V.Zavodovui, kuris taip pat norėjo įsigyti pastatus, todėl jis pardavimą apskundė teismui, kuriame liudyti turėjo ir A.Kasjanovas.
Nepavykus nužudyti A.Kasjanovo, pasikėsinta į patį V.Kočetkovą, kuris savo verslą plėtė įsigydamas 4,6 proc. „Uraltransbank“ akcijų. Šis pasikėsinimas taip pat buvo nesėkmingas.
Rusijos spaudos teigimu, pasikėsinimų užsakovas buvo V.Zavodovas, juos organizavo V.Povarovas, tuo metu dirbęs inkasatoriumi „Uraltransbank“, o žudyti žmonių buvo siunčiamas R.Zamolskis.
Nusikaltimų sąrašas – ilgas ir įvairus
Be nusikaltimų, kuriuos R.Zamolskis, kaip įtariama, įvykdė su V.Povarovu, jis įtariamas mažiausiai dešimčia užsakomųjų žmogžudysčių, kurios buvo įvykdytos Sverdlovsko srityje, taip pat manoma, kad kelias užsakomąsias žmogžudystes yra įvykdęs Maskvoje bei Sankt Peterburge.
Teisėsaugininkai taip pat turi duomenų, kad 2001 metais iš Lietuvos pasprukęs žudikas dalyvavo šešiuose plėšimuose ir trijose vagystėse.
Pernai rugpjūčio 15 d. R.Zamolskis esą planavo įvykdyti dar vieną žmogžudystę – nužudyti Jekaterinburgo daržovių bazės direktorės pavaduotoją Ivaną Obuchovą, tačiau buvo sulaikytas.
Sulaikomas R.Zamolskis pareigūnus puolė su peiliu, todėl į jį buvo paleisti keli šūviai. Sužeistas nusikaltėlis buvo nuvežtas į ligoninę, buvo operuojamas ir kurį laiką gydomas.
Rusijos teisėsaugininkai teigia, kad R.Zamolskis tikrai priklausė Jekaterinburgo verslininko Michailo Kloko suburtai gaujai ir 2004 metų gegužės 9-ąją su bendrininkais Jekaterinburge užpuolė įmonės „Domostroj“ vadovą.
R.Zamolskio pavardė taip pat minima Jekaterinburgo mėsos kombinato vadovo Aleksandro Kulešovo nužudymo byloje.
A.Kulešovas buvo nušautas 2002 metų lapkričio 5 dieną vieno Jekaterinburgo namo kieme. Samdomas žudikas iš automato „Kalašnikov“ į jį paleido aštuonis šūvius.
Nustatyta, kad A.Kulešovo nužudymą užsakė jo verslo partneris Igoris Jurlovas. Jis pernai balandį nuteistas kalėti 17 metų.
