Paskutinių ginamųjų kalbų metu V.Sviderskis pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai buvo ydingi ir grįsti tik prielaidomis, bylos faktai surinkti tendencingai bei neobjektyviai.
Advokatas priekaištų dėl „politikavimo“ pažėrė ir kaltinimą palaikiusiam prokurorui Sauliui Verseckui – esą prieš pat rinkimus V.Uspaskichui kaltinimai buvo perkvalifikuoti į sunkesnius.
„Paaiškėjus, kad rinkimus gali laimėti ne ta partija, buvo imtasi veiksmų atbaidyti dalį rinkėjų nuo V.Uspaskicho partijos. Tai neleistinas prokuroro bandymas politikuoti“, – teisme kalbėjo advokatas.
V.Sviderskis taip pat suabejojo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo metodais – į šią instituciją anksčiau yra kreipęsis prokuroras S.Verseckas, prašydamas nustatyti ar kiti „juodosios buhalterijos“ bylos dalyviai – Nijolė Steponavičiūtė, Marina Liutkevičienė – lankėsi Seime. Pasak advokato, iš pradžių VSD tikino savo duomenų bazėse informacijos apie apsilankymus neturinti, tačiau vėliau tokius duomenis pateikė.
Prašydamas panaikinti kaltinimus, V.Sviderskis teisėjų kolegijos prašė įvertinti ir V. Uspaskicho asmenybę bei nuopelnus Lietuvai.
„Šiandien Lietuvos Respublika turi ratifikuotą valstybinės sienos sutartį su Rusijos Federacija (...) Ta aplinkybė, kad Lietuvai išsaugota „Mažeikių nafta“ kai ją atakavo „Jukos“ ir iš esmės išsaugoti Lietuvai 4 mlrd. litų. V.Uspaskicho nuopelnai yra ir tame, kad energetinėje sistemoje viršpelnis pirmą kartą Lietuvoje buvo apribotas“, – kalbėjo V.Sviderskis.
LAT teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kitų V.Uspaskicho advokatų poreikius, prie bylos nusprendė grįžti liepos 15 d. Pats V.Uspaskichas teismo paprašė leisti kitame posėdyje jam nedalyvauti – tomis dienomis politikas rengiasi vykti į Urdomos krašte esantį tremtinių miestelį, kur dalyvaus paties organizuojamoje tradicinėje šventėje tremtiniams.
ELTA primena, kad teismas prieš daugiau nei mėnesį beveik po metų pertraukos grįžo prie vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos. Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas pernai liepą Darbo partijos įkūrėjui V.Uspaskichui tapus europarlamentaru ir įgijus teisinę neliečiamybę, kuri šių metų kovo pabaigoje buvo panaikinta.
Lietuvoje Darbo partijos įkūrėjas ir neformalus lyderis V.Uspaskichas pernai žemesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismo – sprendimu pripažintas kaltu, sukčiaujant ir apgaulingai vykdant partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Parlamentarė V.Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų pasiųsta trejiems metams, jos byla šiuo metu yra atskirta. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui – 35 tūkst. litų baudą. Ketvirtadienį Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas paprašė, kad V.Gapšiui turėtų būti skirta laisvės atėmimo bausmė, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamuosius teisės aktus.
Vilniaus apygardos teismas nutraukė bylą Darbo partijos atžvilgiu, paskelbęs, kad ji, kaip juridinis asmuo, baigėsi įvykdžius reorganizaciją.
V.Uspaskichas ir jo įkurta Darbo partija teisiami už tai, kad nuslėpė 24 mln. litų pajamų, 23 mln. litų išlaidų ir nesumokėjo valstybei 4 mln. litų mokesčių.
