Galima sakyti, kad 2013 ir 2014 metai buvo Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų masinių areštų metai. Pastaraisiais metais sparčiai retėjo ir Jungtinėje Karalystėje išblaškytų Kauno Vilijampolės kiemuose kadaise susibūrusios Daktarų gaujos narių gretos.
Taip skelbiama šiomis dienomis prekyboje pasirodžiusiame ir naujais faktais antaujintame žurnalisto, rašytojo Dailiaus Dargio knygos „Tikroji Daktarų istorija“ leidime.
Areštai Londone
2013-ųjų vasarą, paskelbus nuosprendį paskutinėje Daktarų byloje, pranešta, kad į Lietuvą pargabentas daugiau kaip prieš metus Jungtinės Karalystės sostinėje areštuotas vienas iš kelių besislapsčiusių šios gaujos veteranų – Gintautas Liutavaras Kazlauskas, anuomet žinomas Vantinio pravarde.
„Mes pažadėjome, kad išgaudysime Daktarus po vieną. Dabar tuo ir užsiimame“, – taip tada kalbėjo svariai prie legendinės kauniečių gaujos sutriuškinimo prisidėjęs šaltinis iš Policijos departamento.
Anksčiau niekada neteistas kaunietis G.L.Kazlauskas yra iki gyvos galvos nuteisto H. Daktaro pusbrolis. Tai jau antrasis kadaise Daktarų gaujai priskirtas asmuo, per pastaruosius dvejus metus sučiuptas Londone.
Šiame didmiestyje gyvenantys ir sėkmingai besidarbuojantys lietuviai man ne kartą neoficialiai prisipažino, kad pastaraisiais metais juodus darbus vis dažniau renkasi ne ambicingai nusiteikęs jaunimas, o buvę gangsteriai iš garsiausių šalies kriminalinių susivienijimų.
Nors Daktarų mohikanai neseniai sulaukė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio ir ėmėsi aktyviai ruoštis bylos persvarstymui Lietuvos apeliaciniame teisme, senoji vilijampoliečių brigada vis pasipildo naujais personažais.
G.L.Kazlauską Lietuvos teisėsaugininkai iš Anglijos į Kauną parvežė 2013 m. liepos 19 dieną.
Pirmąsyk Vantinio paieška paskelbta 1997 m. liepos 18 d., tačiau 2009 m. balandį nutraukta. Galiausiai jį sulaikyti pagal Europos arešto orderį Lietuvos generalinis prokuroras pareikalavo 2010 m. liepos 16-ąją.
Kalbama, kad Anglijoje vyriškis pragyveno daugiau kaip 15 metų. Jį Metropolitano policijos sekliai sulaikė 2012 m. vasario 6 d. Paaiškėjo, kad buvęs Daktarų veikėjas ilgą laiką slapstėsi turėdamas suklastotus asmens dokumentus. Verta prisiminti, kad tokios pat taktikos kiek anksčiau ėmėsi ir Bulgarijoje slapstęsis Henrikas Daktaras, pravarde Henytė.
Į Lietuvą parvežtas G.L.Kazlauskas-Vantinis buvo įkalintas Kauno tardymo izoliatoriuje. Jo atžvilgiu pradėtas senas tyrimas buvo išskirtas, byla perduota teismui. Pagal pirmosios instancijos teisme išnagrinėtą Daktarų bylos medžiagą, G.L.Kazlauskas buvo vienas iš tų septynių vyrų, kurie prisidėjo prie 1997-ųjų sausį žiauriai nužudyto gaujoje Karabaso pravardę turėjusio Roberto Borcherto egzekucijos.
„Visi vaikinai mušė tol, kol jis prarado sąmonę. Paskui Luras keliems vaikinams liepė nešdintis, o aš, Virgelis, Sauliukas, Vantinis, Voras ir Bolka nutempėme Karabasą toliau nuo aikštelės upės link ir ten jį numetėme. Nuvilkus Karabasą prie upės Vantinis pasakė, kad viską pabaigs, ir pasiliko prie jo, o mes visi grįžome prie Luro mikroautobuso. Netrukus grįžo Vantinis ir pasakė, kad perpjovė Karabasui gerklę. Ar jis tikrai tai padarė, nemačiau. Bet mušant Vantinis ir Voras rankose turėjo peilius“, – taip apie Karabaso nužudymą bylos medžiagoje pasakojo R.Stanionis-Morda.
Kai kurių Daktarų veikėjų žodžiais, Karabasui gerklę perrėžė Voru vadintas Ilja Šimšilašvilis. Tačiau pastaruosius keletą metų apie jį Lietuvoje nieko nebegirdėti. Voro tėvas – vienas įtakingiausių Rusijos įteisintų vagių, todėl neatmetama, kad jis šiuo metu nerūpestingu gyvenimu mėgaujasi tėvo prieglobstyje.
Atėjo išklausyti palankaus sprendimo
2015-ųjų sausio 3 dieną nusikaltėlių pasaulyje Vantiniu pramintas vyras išklausyti nuosprendžio į Kauno apygardos teismą atėjo puikiai nusiteikęs. Jis garsiai svarstė apie išteisinimą. Ir neklydo.
Kauno teisėjų kolegija, vadovaujama Olego Šibkovo, nutarė, kad nuteisti G.L.Kazlauską už žmogžudystę nepakanka įrodymų. Teismas įžvelgė sunkaus kūno sužalojimo požymius – H.Daktaro giminaitis prisidėjo prie Karabaso egzekucijos, bet jo nenužudė. Teisti Vantinio dėl sužalojimo negalima, nes jau suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas.
Baudžiamoji byla tą dieną buvo nutraukta.
Išleistas į laisvę Vantinis susirinkusiems žurnalistams girdint negailėjo gerų žodžių teisėjams, kurie esą jo atžvilgiu buvo objektyvūs.
Užsitęsusi ekstradicija
2011-ųjų vasarą Londone policijos pareigūnams įkliuvo ir trejus metus ieškotas Šampaniniu pravardžiuojamas Kęstutis Martuzevičius. Jam pateikti įtarimai dėl jau minėto Karabaso ir Alvydo Mučinsko-Mačialkos nužudymo.
Kai buvo rašoma knyga, Šampaninis dar buvo tebelaikomas Anglijos areštinėje. Neseniai žiniasklaidoje skelbta, kad jis bus parvežtas į Lietuvą. Tačiau kada, vis dar nėra aišku.
2011 metais iš vienos K.Martuzevičiaus interesams atstovaujančios lietuvių advokatų kontoros Londone darbuotojų Jolantos T. sulaukiau pasiūlymo atvykti liudyti į Vestminsterio magistrato teismą, kuriame buvo rengiamasi svarstyti Šampaninio ekstradicijos klausimą.
Buvo prašoma netgi parengti išsamų raportą apie Daktarų organizacijos įtaką Lietuvos valdžiai, teisėsaugos organams ir ekonomikai. Geriausia būtų, jei šis dokumentas būtų paruoštas anglų kalba. Buvo netgi pažadėta padengti visas kelionės, nakvynės Londone bei vertimų biuro išlaidas. Tačiau artėjant mano vizito dienai mistiniai teisininkai pasipustė padus.
Kurį laiką oficialiai paieškomas buvo tiktai vienas anksčiau H. Daktaro grupuotei priskirtas ir paskutinėje gaujos byloje tarp kaltinamųjų minėtas asmuo – nuo 2012 metų vasaros pabaigos mįslingai dingęs Arūnas Šimėnas-Kiška. Anksčiau uoliai Daktarų teismo posėdžius Klaipėdoje lankęs vyras paslaptingai pradingo.
Daugelis buvusių bendrų Kišką laiko tikru keistuoliu. Jo sprendimas bėgti ir slėptis nustebino net ir gerokai sunkesniais nusikaltimais apkaltintus buvusius bendrus, kurie nuo teismo proceso pradžios buvo suinteresuoti, kad tiktai greičiau baigtųsi teismų maratonas, būtų paskirtos nelaisvės bausmės, galėtų jas greičiau atlikti ir sugrįžti į laisvę.
2010-ųjų kovą už Atlanto sulaikytas Kiška geranoriškai atskleidė visas jam žinomas aplinkybes, todėl tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje jam ikiteisminis tyrimas Daktarų gaujos byloje nutrauktas dėl senaties. Tačiau vėliau atnaujintas. Išsigandęs gresiančios bausmės A.Šimėnas 2012 metų vasarą ėmė slapstytis nuo teismo.
Vyras pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą nuolat registruotis Žaliakalnio policijos komisariate. Pareigūnai buvo nuvykę į A.Šimėno butą, tačiau ten kaltinamojo nesurado. Kaimynai sakė girdėję, kad jis galėjo išvykti į JAV. A.Šimėno advokatas tuomet nedaugžodžiavo: „Jis nebuvo su manimi susisiekęs. Nežinau, ar pasislėpė, ar jam kas nors nutiko.“
Klaipėdos apygardos teismas, išskyręs A.Šimėno bylą, paskelbė jo paiešką. 2015-ųjų pradžioje grįžęs iš užsienio A.Šimėnas buvo sulaikytas Kaune. Niekur nedirbantis, išsituokęs vyriškis policijos areštinėje praleido savaitę. Kiška 2015-ųjų vasarį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškėjo, jog kaunietis be reikalo daugiau kaip 2 metus slapstėsi nuo teismo – jį ir taip būtų išgelbėjusi senatis.
Sulaikytas su kokaino krepšiu
2013-ųjų vasarą britų žiniasklaidoje nuskambėjo dar vieno Daktarų veterano vardas. Šį kartą – ne nuo teisėsaugos besislapstančio, o nuteisto už itin gryno kokaino prekybą Gražuolio pravarde kadaise garsėjusio Sauliaus Pilipavičiaus. Kaip skelbta, britų teisėsaugininkai lietuvį stebėjo keletą mėnesių, nes buvo gavę žinių, kad jis priklauso tarptautinei narkotikų prekeivių gaujai.
S.Pilipavičius buvo sulaikytas 2013 m. balandžio 26-ąją. Tuomet vienoje Londono gatvių sankryžoje, nešinas rožinės spalvos krepšiu, jis susitiko su dviem kvaišalų pirkėjais. Visi trys vyrai buvo sulaikyti, bet pirkėjai po dienos buvo paleisti, o S.Pilipavičius teismo laukė suimtas.
Buvusio kauniečio rožinės spalvos krepšyje buvo rasta 986 gramai kokaino. Toks kiekis kvaišalų gatvėje vertas maždaug 200 000 svarų. Britų pareigūnai stebėjosi kokaino grynumu – net 84 procentai. Paprastai, kol kokainas pasiekia vartotojus, jis būna skiedžiamas net kelis kartus, tad jo grynumas sumažėja iki 50, o kartais net iki 20 procentų.
S.Pilipavičius teisme prisipažino pardavęs narkotikus ir už tai gavo 6 metus nelaisvės. XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje jis garsėjo kaip profesionalus mašinvagis ir kartu su Vidmantu Trinskiu-Trintuku buvo savotiški Daktarų vietininkai Kauno senamiestyje.
Vėliau pasklido duomenys, kad S.Pilipavičius Anglijoje įkliuvo su Kauno Agurkiniams skirtu kvaišalų kroviniu. Patys Agurkinių gaujos lyderiai, eiliniai nariai 2013-ųjų sausio pabaigoje pateko už grotų ir šiuo metu yra teisiami tame pačiame Klaipėdos apygardos teisme, kur nuosprendis buvo paskelbtas Daktarų gaujos veteranams.
Kaip aiškėja, šios nusikalstamos organizacijos viduje taip pat būta nesutarimų, nes keletas gaujos narių sutiko bendradarbiauti, apie senus nusikaltimus pasakoti ilgus metus gaują bandžiusiems pričiupti kriminalistams.
2014-ųjų lapkričio pabaigoje Vokietijos sostinėje Berlyne į teisėsaugininkų rankas pateko ir Kamuoliniais, arba Aguoniniais, laikomos gaujos šulai Giedrius Janonis-Kamuolys bei Andrius Juodis-Gruzinas. Kalbėta, kad vyrai bandė organizuoti prabangių parduotuvių vagystes. Bet tai – atskiros Daktarų įpėdiniams skirtos knygos tema.
D.Dargio knygą „Tikroji Daktarų istorija“ jau galite įsigyti šalies knygynuose „Pegasas“ ir „Vaga“, taip pat internete – knygynas.lt
