Latvio partrenktas vilnietis pinigus mato kaip savo ausis

Kaip išreikalauti žalos atlyginimą, jei avarijos kaltininkas – užsienietis? Pėsčiųjų perėjoje partrenktas vilnietis pensininkas tai bando padaryti 5 metus.

Vilniuje, netoli Rasų kapinių, su šunimi per gatvę einantį pensininką automobilis partrenkė prieš penkerius metus – 2010 metų gegužę.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vilniuje, netoli Rasų kapinių, su šunimi per gatvę einantį pensininką automobilis partrenkė prieš penkerius metus – 2010 metų gegužę.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė („Lietuvos rytas“)

Jul 15, 2015, 6:45 AM, atnaujinta Oct 26, 2017, 5:02 AM

Avariją Vilniuje sukėlęs latvis niekur nedirba ir neturi jokio turto. Tokio Latvijos antstolių atsakymo neseniai sulaukė 67 metų vilnietis Eduardas Krasovskis.

„Netikiu tuo, bet neturiu jokios galimybės patikrinti“, – atsiduso pėsčiųjų perėjoje sužalotas vyras.

Įpareigojo atlyginti žalą

Vilniuje, netoli Rasų kapinių, su šunimi per gatvę einantį pensininką automobilis partrenkė prieš penkerius metus – 2010 metų gegužę.

Pėsčiųjų perėja einantis vyras jau buvo beveik pasiekęs šaligatvį, kai į jį rėžėsi automobilis „Mitsubishi Space“. Sąmonės trumpam netekęs vilnietis buvo nugabentas į ligoninę, po avarijos suprastėjo jo klausa ir regėjimas.

Automobilį vairavęs latvis Aleksandras Tokarevas stojo prieš teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas užsieniečiui skyrė 1300 litų baudą ir įpareigojo jį atlyginti žalą per avariją nukentėjusiam E.Krasovskiui – sumokėti 8 tūkstančius litų.

E.Krasovskis teismo sprendimu buvo visiškai patenkintas, tačiau priteistų pinigų negavo iki šiol.

Trupino po kelis litus

Pensininkas pasakojo, jog pasibaigus teismo procesui latvis jam bandė įbrukti pinigų, tačiau vilnietis jų net neskaičiavo.

E.Krasovskis norėjo, kad jie būtų pervesti į sąskaitą ar sumokėti pas notarą, o apie atlygintą žalą būtų informuotas teismas.

Tuomet latvis į E.Krasovskio banko sąskaitą per mėnesį ėmė pervedinėti po 5–10 litų. Tačiau pervedus 1029 litus mokėjimai nutrūko.

Vilnietis kreipėsi į teismą ir informacija apie skolą buvo perduota Latvijos teismui bei antstoliams.

Nebeturi ir automobilio?

Tuomet E.Krasovskis sulaukė rašto, jog A.Tokarevas neturi nei turto, nei pajamų.

„O kur dingo automobilis, kuriuo buvau partrenktas? Ar teismas neturėjo jo areštuoti, kad užtikrintų žalos atlyginimą?“ – svarstė pensininkas, pradėjęs žygius po įvairias tarnybas.

Tačiau jam niekuo negalėjo padėti nei teismai, nei Generalinė prokuratūra.

„Visi sutiko, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas, bet niekas negali to užtikrinti“, – stebėjosi vilnietis, apsilankęs ir Seime, ir Prezidentūroje.

„Jeigu aš nevykdyčiau teismo sprendimo, mano turtas jau būtų areštuotas arba sėdėčiau už grotų, bet užsieniečiui tai neprivaloma?“ – stebėjosi vilnietis, vietoj jam priklausančių pinigų surinkęs visą kalną abstrakčių įvairių institucijų atsakymų.

Užsieniečiai staiga tampa skurdžiais

* „Lietuvos ryto“ kalbinti policijos pareigūnai pripažino, jog išreikalauti atlyginti žalą iš avarijas sukėlusių užsieniečių nukentėjusiems dažniausiai nepavyksta arba šis procesas užtrunka ilgus metus.

* Per tą laiką dauguma avarijų kaltininkų spėja tapti beturčiais, bedarbiais ir išvengia žalos atlyginimo.

* „Mūsų teismai kažkodėl labai saugo kaltininkų, ypač užsieniečių, interesus. O valstybei tenka mokėti laidotuvių pašalpas, pensijas, šelpti nukentėjusiųjų šeimas“, – piktinosi vienas avarijas tiriančių pareigūnų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.