Tuomet buvo informuotas, kad rugpjūčio mėnesį iš jo sąskaitos per du kartus į Indiją buvo pervesta 50 tūkstančių rupijų. Tai sudaro 694,52 euro.
Banko klientas suprato, kad į jo sąskaitą nusitaikė elektroniniai nusikaltėliai. Panevėžietis kaip tik tuo metu keliavo po Europą. Jis lankėsi Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje. Šiose šalyse degalinėse pylėsi degalų, lankėsi kavinėse, kur atsiskaitinėjo banko kortele.
Manoma, kad jam būnant užsienyje kažkas sugebėjo pasinaudojo kortelės duomenimis ir neteisėtai prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Panevėžietis sakė nebuvo pametęs savo banko kortelės ir net neįtarė, kuriuo metu sukčiams pavyko sužinoti jo elektroninės bankininkystės duomenis. Vyras turi įtarimų, kad viename iš bankomatų, kuriais jis naudojosi užsienio šalyse, galėjo būti pritvirtinta duomenų nuskaitymo įranga, su kurios pagalba nusikaltėliai sužinojo jiems reikalingą informaciją.
Panašių atvejų, kai į Lietuvos bankų klientų sąskaitas nusitaiko užsienio aferistai, pastaruosius kelerius metus gerokai padaugėjo. Kasmet vadinamų „sukompromituotų“ kortelių skaičius siekia šimtus tūkstančių. Banko kortele, kurios duomenis turi pavogę nusikaltėliai, tikrasis jos savininkas jau nebegali naudotis.
Elektroniniams aferistams nėra nei atstumų, nei valstybių sienų. Pinigai iš lietuvių sąskaitų mįslingais būdais pervedami į įvairių šalių bankuose esančias sąskaitas, jais sumokama už pirkinius, kurių pinigų savininkai neužsisakė.
Prieš kelerius metus viena vilnietė sužinojo, kad iš jos sąskaitos vienai Vokietijos kompanijai buvo pervesta per 300 eurų. Moteris apstulbo, nes nieko šioje šalyje nebuvo pirkusi ar užsakinėjusi. Paaiškėjo, kad įrangos pirkėjas ir jos sąskaitos tuštintojas veikė Turkijoje. Įtariama, kad elektroninės bankininkystės duomenys galėjo būti nutekinti tuo metu, kai moteris užsisakinėjo viešbutį užsienyje. Paprastai tokius nusikaltimus ima tirti policija. Bankų klientai į banką kreipiasi su prašymu kompensuoti patirtus nuostolius. Šis prašymas svarstomas, bandoma išsiaiškinti aplinkybes, kuriomis buvo prarastas elektroninės kortelės duomenų slaptumas. Paprastai bankai kompensuoja tokiu būdu patirtus kliento nuostolius.
Bankai ragina pačius klientus būti atsargesniais: naudojantis bankomatais, vertėtų pridengti ranka klaviatūrą, kai surinkinėjamas kodas. Nerekomenduojama prisijunginėti prie banko sąskaitos internetinėse kavinėse ir ten, kur nėra garantijos, kad kompiuteris saugus. Taip pat neskubėti lengva ranka atskleisti savo asmens duomenis.
Kuo toliau, tuo sparčiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais persikelia į elektroninę erdvę. Todėl ir šioje erdvėje veikiantys nusikaltėliai sparčiai tobulina savo darbo metodus.
