Aukščiausiajam teismui (AT) neužteko trijų teisėjų, kad įvertintų, ar Vilniaus apygardos teismas (VAT) pelnytai S.Rachinšteinui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Praėjusią savaitę nuspręsta, kad dešimtmečio aferų byla vadinamą S.Rachinšteino ir jo bendrininkų istoriją nagrinės išplėstinė septynių AT teisėjų kolegija.
Tarsis septyni teisėjai
Dėl praėjusių metų pabaigoje VAT išnagrinėtos bylos Aukščiausiasis teismas buvo gavęs net devynis skundus.
„Išplėstinė teisėjų kolegija atkreips dėmesį, ar byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant senaties terminų.
Teisėjai spręs, pagal kokius kriterijus vertinti bendrininkavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą“, – aiškino AT teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Šią bylą nagrinėjęs AT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pirmą kartą Lietuvoje bylai pasiekus apeliacinės instancijos teismą, prokurorui buvo leista pakeisti kaltinimus.
Tokį leidimą davė Konstitucinis teismas.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundęs S.Rachinšteinas slapstosi nuo laisvės atėmimo bausmės. Jam sulaikyti yra išduotas Europos arešto orderis.
„Lietuvos rytas“ primena keisčiausius sprendimus, kuriuos priėmė pagal S.Rachinšteino muziką šokę teisėjai.
Aferų meistrui dingus iš Lietuvos, daugumą jų panaikino AT arba Apeliacinis teismas.
Pastatas išdygo pats?
Prieš keletą metų Aukščiausiojo teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujama kolegija priėmė daugybę verslininkų nustebinusį sprendimą dėl pastato Švitrigailos gatvėje Vilniuje.
Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė „Tradicija“ bandė atgauti pinigus už darbus iš LNTV – su šiuo veikėju siejamos bendrovės.
Tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas.
AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas.
Garažas virto namu
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija atrišo rankas Vilniaus centre, Teatro gatvėje, garažą gyvenamuoju namu pavertusiems statybininkams.
LVAT pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas statybos leidimas pastatui Teatro gatvėje akivaizdžiai buvo taisytas.
LVAT nurodė panaikinti seną statybos leidimą, bet kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.
Vėliau teismai pripažino, kad šiomis statybomis Vilniaus senamiestyje buvo sunaikintas XVII amžiaus, o galbūt ir vėlesni archeologiniai sluoksniai, kaltų dėl to neliko.
Šiais metais Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išteisino statyboms Teatro gatvėje vadovavusius Arūną Plumpą ir Vincą Časą.
Tai ne vienintelė su šiomis statybomis susijusi istorija.
Dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Onos Gasiulytės vadovaujamos kolegijos sprendimo nukentėjo Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas.
Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove „Grangeras“ atliko dalį statybos darbų, tačiau 45 tūkstančius litų už juos sumokėjo kita S.Rachinšteino įmonė – tuometė pastato Teatro gatvėje savininkė „Emilė“.
Netrukus „Emilė“ kreipėsi į teismą reikalaudama, kad institutas grąžintų pinigus, nes neatliko pagal sutartį numatytų darbų.
Turto turi tiek, kiek reikia
S.Rachinšteino įkurtos bendrovės nesunkiai įrodydavo, kad yra turtingos arba vos išsilaikančios.
Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą.
2012 metų vasarį VAT teisėjas Dainius Rinkevičius patenkino bendrovės „Serneta“ prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Nepraėjus nė metams, šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą.
Keistos sklypų dalybos
VAT teisėjas D.Rinkevičius vieną verslininkų ginčą išsprendė taip, kad vos išdrįso ateiti į teismo salę ir paskelbti sprendimą.
2013-ųjų vasario mėnesį D.Rinkevičius nurodė bendrovėms „Rivona“ ir „Norfos mažmena“ grąžinti S.Rachinšteinui septynis milijonus litų.
Šis teisėjas nutarė, kad aferų meistrui priklauso ir Rusijoje įsigyti žemės sklypai, ir už pirkinį sumokėti pinigai.
Prieš 8 metus S.Rachinšteino įkurta „Serneta“ iš trijų bendrovių, kurias Rusijoje įsteigė Lietuvos verslininkai, už 7 mln. litų įsigijo žemės sklypų ir planavo juose statyti prekybos ir pramogų centrus.
Po kiek laiko S.Rachinšteinas apsižiūrėjo, kad jo įsigyti sklypai keliais arais mažesni, nei nurodyta pirkimo ir pardavimo sutartyje. Jis panoro atgauti už pirkinį sumokėtus pinigus, tačiau atsisakė grąžinti sklypus.
VAT sprendimas grąžinti pinigus sklypus pirkusiai „Sernetai“ pasirodė nelogiškas Apeliacinio teismo teisėjams. Jiems pritarė ir S.Rachinšteino skundo sulaukęs AT. D.Rinkevičiaus sprendimas galutinai buvo panaikintas.
Suskubo išleisti į laisvę
VAT teisėja Jūratė Damanskienė 2014 metų kovo 25-ąją paleido S.Rachinšteiną iš Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Pareiškus įtarimus dėl ES paramos lėšų pasisavinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu jis buvo suimtas trims mėnesiams.
J.Damanskienė nusprendė aferų meistrą į laisvę išleisti po trijų savaičių.
Ji nutarė, kad nusikaltimai, kuriais įtariamas S.Rachinšteinas, – nesmurtiniai, todėl jis nekelia grėsmės visuomenei.
Sprendimai nustebino kolegas
Balandžio mėnesį AT ir Apeliacinis teismas panaikino du S.Rachinšteinui palankaus VAT teisėjo Henricho Jaglinskio sprendimus.
H.Jaglinskis 2013 metais buvo nusprendęs, kad „Norfos“ vežimėliai Švitrigailos gatvėje esančio pastato koridoriuje stovėjo net šešerius metus – nuo 2004 iki 2010 metų.
Vežimėlius parduotuvei nepriklausančiose patalpose aptikę pastato šeimininkai be jokių įspėjimų kreipėsi į teismą.
Už didesnio, nei numatyta nuomos sutartyje, ploto naudojimą bendrovei „Construction Ace“ VAT iš „Norfos“ priteisė 68,7 tūkst. eurų (tuomet 237,5 tūkstančio litų). Aukščiausiasis teismas šį H.Jaglinskio sprendimą panaikino.
Šių metų sausio 14-ąją H.Jaglinskis patvirtino bankroto administratoriaus prašymą į bankrutuojančios bendrovės „Serneta“ kreditorių sąrašą įtraukti Rusijoje registruotą bendrovę „Pro Energo“.
Iš „Sernetos“ ji siekia atgauti 3,1 milijono eurų.
Tai tie patys pinigai, kuriuos 2000–2003 metais bendrovei „Serneta“ nenustatytam terminui dalimis esą paskolino Kanadoje gyvenantis S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas.
Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o vėliau ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad F.Rachinšteinas bendrovei „Serneta“ nesuteikė 11 milijonų litų paskolos, VAT teisėjas H.Jaglinskis įsitikinęs, jog ją reikia sugrąžinti. Tik ne F.Rachinšteinui, o bendrovei „Pro Energo“.
Apeliacinis teismas balandžio mėnesį nurodė, kad H.Jaglinskis nutartį priėmė nenagrinėjęs, ar „Pro Energo“ reikalavimas yra realus.
Apeliacinis teismas H.Jaglinskio nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti VAT.
Keitėsi pastatų plotas
Dėl S.Rachinšteino ir jo statytinių veiksmų 2011 metais į VAT kreipėsi ant bankroto ribos atsidūrusi viena didžiausių Alytaus statybos bendrovių „Alramsta“.
Verslininkai bandė įrodyti, kad, atėjus laikui atsiskaityti už darbus, kiekvieno pastato plotas būdavo sumažinamas maždaug 100 kvadratinių metrų.
Dėl to statybų bendrovė patyrė daugiau nei milijoną litų nuostolių.
Negana to, buvęs bendrovės „Alramsta“ vadovas Ramūnas Kručkauskas pats savo parašu esą patvirtino, jog, bendrovei laiku nepašalinus Vilniuje bei Marijampolėje pastatytų parduotuvių defektų, atliktų darbų kaina sumažės 1,3 milijono litų.
Nors verslininkas teigė tokio dokumento niekada nepasirašęs ir prašė atlikti parašo ekspertizę, VAT teisėja Natalja Cikoto į šias abejones nekreipė dėmesio ir bylą išsprendė S.Rachinšteino naudai.
Daug verslininkų liko nuskriausti
* Dėl S.Rachinšteinui palankių teismo sprendimų nuostolių patyrė arba net bankrutavo nemažai verslininkų.
* Aferų meistrui palankių sprendimų yra priėmę Izolda Nėnienė (Kauno apygardos teismas), Danutė Gasiūnienė (Apeliacinis teismas), Danguolė Martinavičienė (Apeliacinis teismas), Donatas Šernas (Apeliacinis teismas), Aldona Tilindienė (VAT), Andrius Ignotas (VAT), Liuda Uckienė (VAT), Dangutė Ambrasienė (Aukščiausiasis teismas).
