J.Miliuškevičius nuotraukoje atpažino nelabai pasikeitusį Igorį Molotkovą, kurį pats atvežė iš nebeišgalinčios jo išlaikyti motinos būsto į Šalčininkų vaikų globos namus, o vėliau daug metų juo rūpinosi.
Tarnautojas nematė Igorio nuo tada, kai šis išvyko į Vilnių, bet neabejojo, kad galėtų įtikinti kadaise tokį linksmą ir draugišką juodaakį pasiduoti ir nebegadinti dar labiau savo gyvenimo.
J.Miliuškevičius buria I.Molotkovą pažinojusius šalčininkiečius vykti į teismą ir paliudyti, kad vaikystėje jis nebuvo pavojingas visuomenei nusikaltėlis.
Motina gyvena vienkiemyje
J.Miliuškevičius vos neapsiverkė sužinojęs, jog sulaikytas I.Molotkovas prokurorei ir advokatei pasakė, kad abu jo tėvai mirę – esą jis neturįs šeimos.
Iš tikrųjų Igorio motina gyvena sunkiai pasiekiamame vienkiemyje Šalčininkų rajone, o jos globos teisės į savo vaikus niekada nebuvo apribotos.
Šį rudenį grybaudamas J.Miliuškevičius ją buvo sutikęs miške. Tačiau neužkalbino, nes gerai žino, jog tuomet žmonės tuoj prašo pašalpų.
Metais jaunesnė sesuo Olga, su kuria Igoris mokėsi toje pačioje klasėje, ištekėjo ir augina vaiką.
Igorio tėvo likimas nėra žinomas – gimimo liudijime įrašytas menamas asmuo.
„Tiesiog Igoriui gyvenime labai nepasisekė“, – ištarė J.Miliuškevičius.
Prisiglaudė globos namuose
Prieš penkiolika metų J.Miliuškevičius, tuomet dar jaunas Eišiškių vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovas, pradėjo rūpintis vieniša motina Violeta Molotkova ir jos dviem vaikais.
Šiaip ne taip galą su galu sudurianti šeima atsidūrė sunkioje padėtyje, kai valstybė nutarė nemokėti pašalpų motinoms, nežinančioms, kas yra jų vaiko tėvas, ir jo neieškančioms.
Neilgai galiojusi tvarka šią šeimą įstūmė į skolų duobę. Artinosi žiema, malkų nebuvo, vaikai neturėjo ko valgyti, dažnai badavo.
J.Miliuškevičius pasiūlė motinai paprašyti Šalčininkų globos namų priimti jos vaikus.
„Sakiau: tik taip galime jums padėti“, – pasakojo J.Miliuškevičius. Motina sutiko.
„Kad vaikai nepatirtų traumos, aš pats juos ir vežiau į globos namus. Olga buvo priblokšta, o Igoriui patiko naujovės – jis buvo linksmas“, – seną kelionę į vaikų namus prisiminė J.Miliuškevičius.
Bėgo iš „Baltažiedės lelijos“
J.Miliuškevičius „Lietuvos rytui“ parodė ir nuotraukų, kur jo vaikai žaidžia kartu su mažuoju Igoriu.
Tądien jis su Igoriu bei Olga buvo nuvykęs į Molėtų rajone įkurtus laikinosios globos namus „Baltažiedė lelija“, kuriems vadovavo Jūratė Smirnovienė, ir pasiūlė ten apsigyventi.
Kaimo sodyba Igoriui labai patiko. Bet mokytis lietuviškoje mokykloje jam buvo sunku, tad berniukas pabėgo į Šalčininkų globos namus.
„Igoris nelabai pajėgdavo susikaupti. Bet jis tikrai niekada nebuvo piktybinis, nes yra jautrios širdies“, – kartojo J.Miliuškevičius.
Kalbama, kad Igoris turi ir brolį – neseniai jį sutiko Vilniaus tabore, kur šis gyvena. Tai to paties tėvo, bet kitos motinos vaikas.
Troško gyventi laisvai
Tuo metu, kai Igoris augo, Eišiškėse čigonų gyveno nemažai. Didžiąją eišiškiečių dalį sudarantys lenkai su jais sugyveno gerai, tačiau vienišos motinos, auginančios juodaakius vaikus, buvo vertinamos nepalankiai.
J.Miliuškevičius Eišiškėse augo greta čigonų namo – nuo mažens su jų vaikais bendravo, kartu žaisdavo „Timūrą ir jo būrį“. Jis pamena, kad čigonai itin mėgdavo žiūrėti indiškus filmus kino teatre. Per Kalėdas ir Velykas vaikščiojo į bažnyčią.
„Žinote, čigonai: paima gitarą, uždainuoja. Lenkaitės bėgo pas mus į kiemą pažiūrėti.
Man atrodo, ir Igoris turi daug emocingumo, noro gyventi laisvai. Bet Eišiškėse jis nedarė jokių nusikaltimų, polinkio į nusikalstamą elgesį nebuvo matyti.
Aš pagalvojau – gal jį kankino ir jis iš nevilties pabėgo? Kažką turėjo jam blogo padaryti“, – svartė J.Miliuškevičius.
Valstybės paskirta advokatė Elena Šajauskaitė „Lietuvos rytui“ sakė, kad I.Molotkovas pats nesupranta, ką padarė, nežino, kodėl taip pasielgė.
Ji apsidžiaugė išgirdusi, kad šalčininkiečiai jos ginamąjį apibūdina kaip jautrų ir nepiktavalį.
Mokyklos miuziklo žvaigždė
„Vargšas Igoriočekas, apie jį nė vieno blogo žodžio iš nieko negirdėjau“, – ištarė Eišiškių mokyklos pradinių klasių mokytoja Teresa Žuk.
Ji prisimena I.Molotkovą kaip ramų vaiką, nekėlusį jokių problemų dėl elgesio.
Tačiau mokėsi jis prastai. Į akis krito, koks jis neprižiūrėtas, apleistas. Buvo labai gaila žiūrėti, kai jį išvežė į vaikų globos namus.
Vaikystėje I.Molotkovas žavėjo šalčininkiečius pasirodymu mokykliniame miuzikle „Musė – vilko pusė“ pagal Kornejaus Čiukovskio poemą.
Puikų balsą ir sceninę išvaizdą turintis artistas atliko pagrindinį – Uodo – vaidmenį.
Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos muzikos mokytoja Tatjana Kibutė iki šiol saugo nuotraukų albumą su mokyklinio miuziklo triumfo įrodymais.
Ten įsegtos ir Uodo partijos natos. „Pažiūrėkite, kokios sudėtingos!“ – rodė mokytoja.
Įsikūręs Šalčininkų globos namuose ir pradėjęs lankyti mokyklą, Igoris atėjo pasiprašyti priimamas į mokyklos ansamblį. Šiam tuo metu itin trūko berniukų.
„Igoris buvo muzikalus, sceniškas, jam labai patikdavo dalyvauti koncertuose. Toks simpatiškas, draugiškas – nežinau, kas jo gyvenime vėliau atsitiko, tačiau mokykloje jis gerai su visais sutardavo“, – rodė nuotraukas T.Kibutė.
Paaugliui be šeimos – sunku
„Nustebau ir išsigandau, kas bus su Igoriu, – na, ir įklimpo vaikinas! Gaila žmogaus“, – pamanė Šalčininkų pradinių klasių mokytoja Tatjana Frolova, prieš savaitę išvydusi televizoriaus ekrane savo buvusį mokinį.
Ji gerai prisimena į ketvirtą klasę atėjusius brolį ir seserį Molotkovus.
Buvo akivaizdu, kad vaikai auga be priežiūros. Igoris buvo geras, niekada nesimušė, nebuvo chuliganas.
Bet jis negalėjo susikaupti – nemokėjo ruošti pamokų, ilgai neįsiminė daugybos lentelės, tad teko nemažai dirbti po pamokų.
Rusų kalbos ir literatūros mokytoja prisiminė, kad Igorio problemos prasidėjo paauglystėje: „Jis nustojo domėtis mokslais. Paauglystėje sunku ir turinčiam šeimą. O Igoris jautėsi esąs be mamos, nors ji ir gyva.“
Mokytoja net važiavo į Jašiūnus susitikti su auklėtinio motina.
Po septintos klasės Igoris buvo paliktas antriems metams.
„Nieko blogo negaliu apie jį pasakyti – man buvo jo gaila. Globos namų auklėtiniai į mokyklą visada atsineša problemų: vieni – psichikos, kiti – psichologinių.
Igoris išsiskyrė iš kitų – buvo draugiškas, linksmas. O po to išėjo iš globos namų – ir liko vienas.
Jo sesuo Olga – šaunuolė. Įstojo į kolegiją Vilniuje, mokėsi, po to nutarė tapti kirpėja. Dabar ištekėjo, augina vaiką, gyvena Jašiūnuose“, – pasakojo mokytoja.
Savo auklėtojai Olga sakė, kad nebendrauja nei su motina, nei su broliu.
Dar mokykloje brolis ir sesuo nelabai draugavo.
„Ji man sakė girdėjusi, kad brolis turi problemų, pateko į bėdą“, – kalbėjo mokytoja.
Paspruko su policininkų automatu
* Antrankiais surakintas 24 metų I.Molotkovas paspruko iš šeštojo Vilniaus policijos komisariato lapkričio 19-osios pavakare, pačiupęs automobilyje policininkų neapdairiai paliktą automatą su 30 šovinių. Šis ginklas priklausė Švenčionių policininkams, kurie atvežė I.Molotkovą į Vilnių.
* Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme I.Molotkovas aiškino, kad čiupti automatą ir bėgti nuo Švenčionių pareigūnų jis nusprendęs spontaniškai. Esą supykęs, kai Vilniaus ligoninėje medikai atsisakė atlikti operaciją ir išimti iš jo kūno metalinį svetimkūnį. Vyras Švenčionyse buvo atsidūręs dėl to, kad Vilniaus areštinėje nebuvo vietų.
* I.Molotkovo paieška truko penkias valandas. Buvo paskelbta, kad po Vilnių su užtaisytu automatu „Kalašnikov“ blaškosi psichikos sutrikimų turintis nuo narkotikų priklausomas vyras.
* Buvo pasitelkti ne tik policijos, bet ir „Aro“ pareigūnai, į orą pakeltas pasieniečių sraigtaspartis, užtverti išvažiavimai iš sostinės, policijos pareigūnai surengė apie dešimt pasalų.
* Bėglys buvo sučiuptas maždaug 23 val. 30 min. Pelesos gatvėje, viename daugiabutyje, kur dažnai glausdavosi. Jis buvo užsidaręs gyvenamojo namo bendro naudojimo dušo patalpose. Sulaikomas bėglys nesipriešino.
* Automatas „Kalašnikov“ ir antrankiai buvo rasti apleistame name stoties rajone.
