Dviejų aukštų namas Klaipėdoje, Molo gatvėje, iškilo 1994 metais – čia apsigyveno jį pasistačiusi Turauskų šeima, rašo „Lietuvos rytas“.
2006-aisiais tėvas namo antrąjį aukštą pagal dovanojimo sutartį perdavė sūnui Modestui.
63-ejų Vytautą Turauską pernai ištiko šokas sužinojus, kad teks bylinėtis su sūnumi.
41 metų M.Turauskas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydamas įpareigoti tėvą sudaryti žemės sklypo, kuriame stovi namas, panaudos sutartį.
Sūnus dar turi vilties
Tuomet M.Turauskas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Rugpjūtį teisėjų kolegija sūnaus apeliacinį skundą tenkino iš dalies – dovanojimo sutarties panaikinimą atmetė kaip nepagrįstą, o ginčų dėl žemės nenagrinėjo.
Ir tėvas, ir sūnus surašė kasacinius skundus Aukščiausiajam teismui. Tėvo skundą teismas atmetė, o sūnaus skundas bus nagrinėjamas. M.Turauskas nenuleidžia rankų, tikisi tapti ir dalies sklypo šeimininku.
Norėjo gauti ir žemės
„Iš pradžių viskas buvo normalu. Namas buvo registruotas mano ir mano žmonos Birutės vardu. Pirmieji nesutarimai prasidėjo, kai sūnus vedė ir su žmona apsigyveno antrajame aukšte.
Po kurio laiko jis ėmė ne prašyti, o tiesiog reikalauti, kad padovanočiau antrąjį aukštą.
Pasitarėme su žmona ir surašėme dovanojimo sutartį. O paskui jis pradėjo reikšti pretenzijas ir dėl žemės“, – tėvui nemalonu pasakoti liūdnai susiklosčiusią šeimos istoriją.
Jis tikina, kad sudarant antrojo aukšto dovanojimo sutartį jokios kalbos apie žemę nebuvo: „Aš jam buvau pasakęs, kad žemės nedovanoju ir nedovanosiu.“
Ramios senatvės nematyti
Dabar V.Turauskui belieka gailėtis, kad prieš pasirašydamas dovanojimo sutartį nepasikonsultavo su specialistais.
„Padariau didelę klaidą dovanojimo sutartyje neįrašęs, kad namas gali būti parduodamas tik po mano mirties. Aš namą stačiau ne parduoti, tikėjomės jame su žmona ramiai leisti senatvę, o ne dalintis juo su svetimais žmonėmis.
O dabar sūnus gali parduoti namą ir to siekia. Pirmiausia jis turėtų man pasiūlyti jį pirkti. Bet kaip aš galiu pirkti už savo pinigus savo rankomis pastatytą namą?
Sūnus tikina namo statyboms išleidęs 200 tūkst. litų. Kaip jis galėjo tiek išleisti, jei statybas pradėjus jam buvo tik šešiolika metų? Savajame aukšte naujus langus sudėjo, tapetais išsiklijavo, laminatą išklojo, plyteles virtuvėje išklijavo.
Jis tik mūrijo sienas, daugiau viskas buvo padaryta – ištinkuota, sudėtos grindys, sumontuotas šildymas. Jis teisme meluoja. Pamiršo, kad mes jį maitinome, leidome į mokslus, išlaikėme“, – nuoskaudą liejo V.Turauskas.
Kartu gyventi nebeįmanoma
M.Turauskas aiškino, kad į teismą kreipėsi siekdamas apginti dovanojimo sutartimi įteisintus santykius.
Jo teigimu, namą Molo gatvėje jis pastatė savo jėgomis ir pinigais. Esą kai statybos prasidėjo, jis dar buvo nepilnametis. Specialiai mokėsi statybininko specialybės, o laisvu nuo mokslų laiku mūrijo namą. Paskui uždarbiaudavo kitur, o pinigus skirdavo statyboms.
Tėvai esą pinigų neturėję, todėl už visas pastangas jam dovanojo dalį namo.
„Namas pastatytas, jo vidus įrengtas, kiemas sutvarkytas iš esmės mano darbu, rūpesčiu ir pastangomis, mano asmeninėmis lėšomis. Kitaip šio namo šiandien nebūtų“, – teismui aiškino M.Turauskas.
Jis tikėjosi, kad žeme bus naudojamasi pagal panaudos sutartį, bet tėvai tokią atsisakė sudaryti.
Pernai jis paprašė tėvų žemės problemą išspręsti geruoju, tačiau jie į jokias kalbas nesileido.
Negana to, jie esą nepagarbiai elgėsi su juo ir jo žmona, net griebėsi smurto – žmona neišvengė ir smulkių sužalojimų.
Viename name gyventi kartu tapo nebeįmanoma, todėl jis ketina antrąjį aukštą parduoti. O kol nėra įteisintas naudojimasis žeme, pirkėjų nerasi.
M.Turausko manymu, visų nesutarimų priežastis – užsienyje gyvenanti jo sesuo, kuri ėmė „rūpintis“ tėvų turtu.
Pasiūlė susitikti teisme
„Viskas yra ne taip. Sūnus aiškina, kad aš jam draudžiu eiti per kiemą ar statyti automobilį kieme kur nori.
Viską leidžiu, jis turi net du automobilius.
O sklypą jis išskirstė be mano žinios, dokumentus su matininkais nubraižė neteisėtai, sau pasiskyrė vietas, kur patinka, ir teismui pristatė“, – įsitikinęs V.Turauskas.
Jis neneigia, jog kartą išvydęs po kiemą vedžiojamus sūnaus namo dalies pirkėjus išėjo ir pasakė, kad žemė priklauso jam, tad būsimiems gyventojams kieme neleis statyti mašinos.
„Atsimenu, kaip viskas buvo. Jis prašė žemės dalį užrašyti. Atsakiau, kad net nežadu. „Viskas, tėve, eisi į teismus. Viską iš tavęs atimsiu, nes mano advokatas turi daug pažįstamų“, – tokius sūnaus žodžius prisimena V.Turauskas.
Jam skaudu, kad sūnus juos su motina ir visą giminę vadina girtuokliais, valkatomis, „debilais“, net iš teismo salės teisėja esą jį norėjo išvaryti už tokią nepagarbą.
Tenka mokytis iš savų klaidų
„Aš pirkau tą sklypą. Daug metų dirbau medienos medžiagų kombinate. Gyvenome Melnragėje avariniame name. Kai po daugelio metų sulaukiau eilės gauti trijų kambarių butą, vykdomajame komitete pasakė, kad yra galimybė likti Melnragėje – įsigyti sklypą ir statyti namą.
1989 metais sklypą nusipirkau, sumokėjęs už jį investiciniais čekiais, o kitais metais pradėjau statybas“, – pasakojo V.Turauskas.
Vyras dabar gailisi tuomet nusileidęs žmonai: mat jis norėjo statyti vieno aukšto namuką tik savo šeimai, o ji rūpinosi, kad ir suaugę vaikai turėtų kur gyventi.
„Dabar remdamasis savo patirtimi sakau: niekada vaikams nieko nereikia dovanoti, testamentą parašei, ir viskas.
O mums belieka mokytis iš klaidų. Kai sūnui dovanojome dalį namo, jis pasižadėjo: aš jums senatvėje padėsiu.
O dabar per Kalėdas net mamos nepasveikina. Bent saldainių nupirktų. Dėl manęs tiek to, bet ji – gimdytoja. Jau dešimt metų gyvename kaip svetimi. Jei sugrąžintų mane kas nors į anuos laikus, kitaip daryčiau“, – krimtosi pensininkas.
Jo teigimu, dėl tokių įtemptų santykių labai suprastėjo jo žmonos sveikata. Esą kartą B.Turauskienė paklausė sūnaus dukters, kodėl ji nesisveikina, o ji atrėžusi: „Tu man ne močiutė, aš turiu kitą močiutę.“
Teko kviesti ir policiją
Tėvui širdį slegia ir daugiau nuoskaudų.
Kartą sūnus tėvui pasakęs, kad nupjaus apšildymo sistemos bakelį, ir pasiėmęs įrankių užlipo į palėpę. Sūnui iš paskos nuskubėjęs tėvas esą buvo nustumtas.
„Jis paklausė, ko čia atėjau, ir pastūmė mane. Gerai, kad spėjau įsikibti į laiptų turėklą, būčiau nulėkęs iš trečiojo aukšto į pirmąjį. Pareinu namo, sakau žmonai, kad vos nuo laiptų nenustūmė.
Iškvietėme policiją. Buvau pas teismo ekspertą, turiu dokumentus: peties sumušimas“, – pasakojo V.Turauskas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. V.Turausko teigimu, esą nebuvo liudininkų, pritrūko įrodymų. Iš pradžių jis dar bandė įrodinėti savo teisybę, bet paskui nuomojo ranka.
V.Turauskas su nerimu laukia, kol jo ir sūnaus bylą dėl žemės panaudos sutarties sudarymo atvers dar vienas teismas.
Pensininkų pečius slegia ir teismo priteistas žyminis mokestis – 1700 eurų.
„Su žmona esame pensininkai. Svajojome: išeisime į pensiją, ramiai gyvensime, tvarkysimės savo kieme.
O dabar už menką atlyginimą kiemsargiu dirbu – už teismus reikia mokėti“, – apgailestavo su sūnumi priverstas bylinėtis klaipėdietis.
Prezidentūra palinkėjo stiprybės
* Savo bėdas V.Turauskas išdėstė ir laiške prezidentei Daliai Grybauskaitei.
* Iš Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus gautame atsakyme dėkojama už pateiktą svarbią ir reikalingą informaciją, linkima stiprybės ir geros kloties.
