2011 metų sausio 1-ąją šiame laive buvo aptiktas kito kretingiškio jūrininko – T.Paulausko – kūnas su smurto žymėmis.
Naujųjų metų išvakarėse neblaivūs kretingiškiai susistumdė laive. A.Vinogradovas neigė pasiuntęs myriop savo draugą ir bendradarbį. Iškilo abejonių dėl prieštaringų teismo medicinos ekspertų išvadų.
Siekiant nustatyti tikslią T.Paulausko mirties priežastį, jo palaikai ekshumuoti. Pakartotinės ekspertizės išvados neįtikino teismo, kad tikrasis žudikas yra A.Vinogradovas, o ne kas nors kitas.
Neatmetus tikimybės, kad T.Paulauskas galėjo pats susižaloti, patirti kitų asmenų smurtą, apkaltinamojo nuosprendžio neišgirdęs A.Vinogradovas iš Klaipėdos apygardos teismo salės išlėkė kaip ant sparnų.
Džinas įkaitino jūrininkus
Laive „Rio Ekuku“ dirbę T.Paulauskas ir A.Vinogradovas buvo draugai. Pirmąją 2011 metų dieną T.Paulauskas rastas negyvas tualete tarp kajučių. Vyras buvo be marškinėlių, šalia pastebėta kraujo dėmių.
„Rio Ekuku“, išplaukęs iš Turkijos, tą dieną skrodė Atlantą. A.Vinogradovas ir T.Paulauskas po darbo su kitais įgulos nariais susėdo prie naujamečio vaišių stalo. Laive dirbo ir daugiau lietuvių. Jie prasitarė, kad keturiems vyrams buvo skirtas džino butelis, bet išgerta daugiau. A.Vinogradovas teigė išgėręs 80 gramų džino ir sustojęs, nes jam pakilo kraujospūdis.
Naktį pavojingai siūbuojančiame laivo denyje A.Vinogradovą pastebėjo vyresnysis kapitono padėjėjas ir nutempė į kajutę, kur buvo T.Paulauskas ir dar vienas lietuvis jūrininkas. Kompanijai liepta baigti išgertuves.
Nuvarytas nuo denio A.Vinogradovas įsižeidė, veržėsi į vairinę pasikalbėti su kapitono padėjėju, o T.Paulauskas jį tramdė. Vyrai kajutėje susimušė – kliuvo ir vienam, ir kitam.
Artimieji įtarė žmogžudystę
Po kelių valandų tualete atrastas negyvas T.Paulauskas. Laivui atplaukus į Pusiaujo Gvinėjos uostą, mirusiojo kūnas nugabentas į ligoninę. Balzamuoti palaikai vėliau parskraidinti į Lietuvą.
Mirusiojo žmona Dominyka Paulauskienė iškart kreipėsi į policiją ir prašė ištirti laive „Rio Ekuku“ dirbusio vyro žūties aplinkybes.
„Tado nugaroje pastebėję durtinių žaizdų, pamanėme, kad jis galėjo tapti smurto auka“, – teisme pasakojo D.Paulauskienė.
Tame pačiame laive anksčiau dirbo ir mirusiojo tėvas kretingiškis jūrininkas Robertas Paulauskas. Jį pasiekė žinios, kad tą naktį A.Vinogradovas neva siautėjo laive, girtas švaistėsi peiliu.
Malabo uoste uždarytam į areštinę A.Vinogradovui po paros leista grįžti į laivą, bet „Rio Ekuku“ savininkai atsisakė žmogžudyste įtariamo jūrininko paslaugų – išskraidino namo.
Grįžęs į Lietuvą vyras pats atvyko į Klaipėdos policiją – buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, bet vėliau paleistas.
Ekspertų išvados nesutapo
Užsienio laive per išgertuves įsiplieskusio incidento aplinkybių afrikiečiai nesiaiškino. T.Paulausko kūną apžiūrėję Malabo ligoninės medikai nurodė mirusiojo kaktoje, akyse pastebėję kraujosruvų.
Balzamuoti T.Paulausko palaikai parskraidinti į tėvynę. Laivo savininkai patikino jo artimuosius, kad incidento aplinkybės bus ištirtos „Rio Ekuku“ registravimo arba įtariamojo kilmės šalyje.
Vėliau T.Paulausko palaikus tyrę teismo medicinos ekspertai neatmetė, kad jis galėjo mirti ir dėl širdies nepakankamumo, ir apsinuodijęs alkoholiu – velionio kraujyje rasta 3,82 promilės alkoholio.
Nepriklausomo teismo medicinos eksperto profesoriaus Algirdo Garmaus išvada buvo kitokia – T.Paulauskas mirė nuo kaukolės pagrindo lūžio.
Prieštaringos ekspertų išvados artimųjų nenuramino, o tik sustiprino jų įsitikinimą, kad lietuvio mirtis laive „Rio Ekuku“ – smurtinė.
Abejonės – teisiamojo naudai
Artimųjų prašymu daugiau kaip prieš tris mėnesius palaidoto jūrininko kūnas ekshumuotas ir pakartotinai ištirtas kitos ekspertų komisijos.
Konstatuota, kad T.Paulauskas galėjo mirti ir nuo ūmaus vidinio kraujavimo plyšus žarnyno pasaitui. Sužalojimų kilmė neaiški. Girtą A.Vinogradovą denyje pastebėję kiti įgulos nariai muštynių nematė.
Ar jūrininką mirtis ištiko po konflikto su A.Vinogradovu nuo smūgių, teismo ekspertai nesiėmė spręsti. Kaltinamasis tvirtino kajutėje tik stumtelėjęs T.Paulauską, vadino jį žmogumi, su kuriuo artimai bendravo.
Nepašalinus visų prieštaravimų ir abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių, A.Vinogradovas išteisintas dėl tyčinės žmogžudystės. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo atmesti.
„Negalime remtis prielaidomis, tokiais atvejais abejonės – kaltinamojo naudai“, – konstatavo painią bylą nagrinėjęs klaipėdietis teisėjas Eduardas Maškevičius.
