Kodėl kauniečiams Haroldui Mačiui, Romui Žaliukui, Arnui Pakrosniui ir Raimondui Bylai prireikė 1000 kilogramų cheminės medžiagos, kurios pavadinimą – alphaacetylphenylacetitrile – norint ištarti galima nusilaužti liežuvį? Ką jie būtų darę su pirmos grupės prekursoriumi?
Policijai šie klausimai, pasirodo, neįdomūs.
„Atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – tokio atsakymo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Julijos Markevič sulaukė Kauno rajono gyventojas Aurelijus Gruodys, kuris esą dėl savo patiklumo buvo įtrauktas į šią aferą, o dabar mina teismų slenksčius.
Prašymas neatrodė keistas
Į prekursorių gabenimo istoriją A.Gruodys įsivėlė beveik prieš trejus metus – 2013-ųjų sausio mėnesį, kai jo pažįstamas Mindaugas Vaitiekūnas kreipėsi prašydamas padėti savo kitam pažįstamui R.Bylai.
Jis pageidavo, kad prekybos ryšių Kinijoje turintis A.Gruodys jam padėtų įsigyti 1000 kilogramų cheminių medžiagų, kurios būtų pervežtos į Ukrainoje, Chmelnyckio srityje, registruotą bendrovę.
Statybinėmis medžiagomis prekiaujantis vyras, kaip dabar teigia, nieko blogo neįtarė ir susisiekė su savo verslo partneriu kinu Hua He.
Jo atsakymas buvo paprastas – tokį preparatą galima įsigyti, tačiau reikia apmokėti iš anksto. Suma – 19 530 JAV dolerių.
Užsakovo planai pasikeitė
Į kino nurodytą sąskaitą pinigai nukeliavo 2014 metų birželį. Juos dalimis pervedė H.Mačys, R.Žaliukas ir A.Pakrosnis.
„Laivo reikės palaukti“, – gavęs pinigus A.Gruodžiui parašė Hua He.
Kol kinas ieškojo laivo, Ukrainoje kilo neramumai, tai pakeitė ir R.Bylos planus.
Jis pareikalavo, kad cheminės medžiagos būtų pristatytos ne į Ukrainą, o į Lietuvą.
A.Gruodys, perdavęs R.Bylos prašymą Hua He, praėjusių metų vasarį sulaukė nepalankaus atsakymo.
Atsiuntęs internetinę nuorodą, kokia medžiaga yra alphaacetylphenylacetitrile, Hua He paaiškino, kad tai pirmos grupės prekursorius ir jį į Europą galima įvežti vieninteliu atveju – jei Kinijos muitinei įmonė pateiktų licenciją, kad jiems leidžiama importuoti šiuos chemikalus.
„Tik tada sužinojau, koks tai chemikalas ir kad jis naudojamas narkotikams gaminti“, – prisipažino A.Gruodys.
Atsisakė grąžinti pinigus
„Dėl chemijos viskas aišku, daugiau nedirbsime“, – taip A.Gruodys atsakė Hua He.
Tokį pat atsakymą jis perdavė ir R.Bylai.
Tuo problemos nesibaigė. R.Byla norėjo atgauti už prekursorius sumokėtus pinigus, o kinas jų nenorėjo grąžinti teigdamas, kad pats juos pirko, sumokėjo pinigus, o sandoris sužlugo ne dėl jo kaltės.
Pasak A.Gruodžio, R.Byla pinigus bandė atgauti įvairiais būdais, netgi prašė įkalbėti kiną, kad jis už jau pervestus pinigus atsiųstų aliuminio konstrukcijos plokščių. Tačiau Hua He nesutiko.
Pasirašė fiktyvias sutartis
Tada buvo sukurptas dar vienas pinigų atgavimo variantas – paprašyta Lietuvos konsulato Kinijoje darbuotojo Dano Vaitkevičiaus pagalbos, o A.Gruodys pasirašė keturias sutartis, pagal kurias įsipareigojo H.Mačiui, R.Žaliukui ir A.Pakrosniui iš Kinijos atvežti aliuminio kompozicinių plokščių.
Nors sutartys buvo pasirašytos 2014 metų rugsėjį, ant jų nurodyta ankstesnė data – birželis.
„Sutartys buvo fiktyvios – tiktai tam, kad R.Byla atgautų savo pinigus.
Jie man niekada jokių pinigų nepervedė ir gyvenime nesu matęs H.Mačiulio, R.Žaliuko ir A.Pakrosnio“, – teigė A.Gruodys.
D.Vaitkevičius susisiekė su Hua He, tačiau padėti A.Gruodžiui niekuo negalėjo, nes kino atsakymas ambasados darbuotojui buvo toks pat: „Aš pasiruošęs bendradarbiauti ir išsiųsti krovinį, jei bus atsiųsta licencija, kad įmonė gali importuoti draudžiamas medžiagas.“
Prasidėjo kova dėl pinigų
Prekursorių pirkėjams atgauti pinigų iš Hua He nepavyko, tačiau jie neketino nuleisti rankų.
Nors A.Gruodys aiškina, kad sutartys su R.Bylos draugais buvo fiktyvios ir jis nėra jiems nieko įsipareigojęs, jo ranka suraitytas parašas tapo pretekstu kreiptis į teismą.
Prekursorių negavę kauniečiai apkaltino A.Gruodį negrąžinus skolos ir pareikalavo ne tik kinui pervesti 19 530 JAV dolerių, bet ir penkių procentų metinių palūkanų.
Advokatauti ketvertui ėmėsi Čikagoje nuo teisėsaugos pasislėpusios Neringos Venckienės pusseserė Sonata Žukauskienė.
Išnagrinėjo bylą be ieškovų
Kauno apylinkės teisme A.Gruodys bylą pralaimėjo. Teisėja Vidutė Liubševičiūtė jo tariamiems skolininkams priteisė 21 151 eurą ir 62 centus.
Teismo posėdyje H.Mačiulis, R.Žaliukas ir A.Pakrosnis nepasirodė, o R.Byla buvo apklaustas tik kaip liudytojas.
Teisėjai užteko jų ieškinio, kuriame teigiama, kad A.Gruodys jiems įsipareigojo nupirkti aliuminio konstrukcijos plokščių, bet savo pažado neįvykdė.
Teisėjai neužkliuvo net tai, kad tariami nukentėjusieji pinigus pervedinėjo į Hua He, o ne į A.Gruodžio sąskaitą, sutartys buvo sudarytos rugsėjį, o ne birželį, kaip tvirtino ne tik A.Gruodys, bet ir M.Vaitiekūnas, kurio bendrovės patalpose ir buvo pasirašytos R.Bylos atneštos fiktyvios sutartys.
Apeliacinio skundo nepriėmė
Be to, teismo nuosprendyje buvo iškraipytas M.Vaitiekūno liudijimas. Vyras teisme aiškino, kad R.Byla jo prašė padėti įsigyti cheminių medžiagų, tačiau nuosprendyje parašyta, jog buvo kalbama ne apie chemikalus, o kompozicinių plokščių pirkimą.
Į pateiktus susirašinėjimus su Hua He, kuriuose taip pat kalbama apie chemines, o ne statybines medžiagas, V.Liubševičiūtė nekreipė dėmesio.
Neatsižvelgta ir į M.Vaitiekūno elektroninį laišką A.Gruodžiui, kuriuo buvo persiųstas R.Bylos pateiktas jam reikalingos cheminės medžiagos sertifikatas.
A.Gruodys jam nepalankų nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau gavo tos pačios teisėjos V.Liubševičiūtės atsakymą, kad skundas nepriimtas, nes skundo autorius sumokėjo mažesnį žyminį mokestį, nei prieš jį ieškinį pateikę R.Bylos bendrininkai.
Neįvežė, tad ir nekalti
Po to, kai R.Byla kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos, nusprendė netylėti ir A.Gruodys.
Jis išsiuntė pareiškimą Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, kuriame paprašė R.Bylos, H.Mačio, R.Žaliuko ir A.Pakrosnio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų laikymo.
Atlikti tyrimą buvo pavesta Kauno apskrities organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybai.
Tyrėja J.Markevič šioje istorijoje jokio nusikaltimo neįžvelgė. Jos pagrindinis argumentas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą keistas – esą prekursorius galima įvežti tik turint licenciją, o kol tokios nėra, nėra ir nusikaltimo.
Gavęs tokį atsakymą A.Gruodys kreipėsi į policijos generalinį komisarą Liną Pernavą, o nesulaukęs iš jo atsakymo pasiskundė vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui. Jis A.Gruodžio pateiktus dokumentus persiuntė ištirti policijai.
