Adomas S. šio fakto naujienų portalui lrytas.lt nepaneigė, tačiau plačiau pasakoti apie Vilniuje vykusią apklausą nenorėjo.
Aiškėja avariją sukėlusios valdininkės elgesys po eismo įvykio.
Pripūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 promiles (vidutinis girtumo laipsnis), ji puolė kažkam skambinti.
Gerai informuotiems lrytas.lt šaltiniams susidarė įspūdis, jog moteris karštligiškai ieškojo priedangos. Ji ilgai telefonu kalbėjosi su žmonėmis, iš kurių, matyt, tikėjosi pagalbos.
„Tu man padėk, aš tau atsidėkosiu, nepasigailėsi“, – neva tokius žodžius pašnekovui bėrė išsigandusi D.Gineikaitė.
Po avarijos valdininkė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę (KKL) duoti kraujo tyrimui. Išėjusi iš gydymo įstaigos ji suskubo pasigirti ministrei Virginijai Baltraitienei, jog būdama joje, antrą kartą pūtė į matuoklį, ir prietaisas jau rodė nulius.
Nešvarius žaidimus užklupę teisėsaugos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Kol STT narplioja bylą, visuomenę krečia spėlionės – kas tie įtakingi žmonės, kuriems skambino D.Gineikaitė?
Tyrėjų žvilgsniai nukrypo į KKL direktorių Gediminą Abeciūną ir jo pavaduotoją, Seimo nario Kazio Starkevičiaus sūnėną Kastytį Grigonį. Jie buvo apklausti specialiaisiais liudytojais. Tokį pat statusą turi ir D.Gineikaitė.
Specialiajam liudytojui byloje gali būti bet kada pareikšti įtarimai.
Neatmetama, jog iš pradžių D.Gineikaitė paskambino aukštas pareigas užimančiam medikui, pastarasis susisiekė su K.Grigoniu, o pavaduotojas – su laikinai Priėmimo, traumų ir skubios pagalvos skyriaus vedėjo pareigas einančiu gydytojui Artūru Šulniumi.
A.Šulnius nepaneigė portalui lrytas.lt, jog K.Grigonis jam liepė sukeisti kraujo mėginius.
Per apklausą esą jis išklojo visą tiesą apie asmenis, mėginusius įvelti jį į nusikaltimą.
Laboratorijoje atsidūrė du kraujo mėginiai. Viename iš jų yra alkoholio, kitame – ne. Greitai turėtų paaiškėti, ar abiejuose mėginiuose – D.Gineikaitės kraujas.
Iš pradžių D.Gineikaitė nepanoro palikti posto, bet pirmadienį pateikė prašymą ją atleisti savo noru.
Šiuo metu ji oficialiai dar yra išėjusi nemokamų atostogų.
Pastarosiomis dienomis pasigirdo juristų samprotavimų, jog net ir įrodžius, jog D.Gineikaitė neblaivi sukėlė avariją, jos veiksmai gali būti nelaikomi tarnybiniu nusižengimu – esą ji nusižengimą padarė ne darbo metu. Nepripažinus nusižengimo, D.Gineikaitei nebūtų užkirstas kelias 3 metams į valstybės tarnybą.
Tačiau Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai nurodyta, jog atvejai, kai valstybės tarnautojo diskredituoja valstybės institucijos autoritetą, laikomi šiurkščiais tarnybiniais pažeidimais, nesvarbu, ar jie buvo padaryti tarnybos metu.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė aiškino, jog ji negali spręsti dėl KKL vadovo G.Abeciūno atleidimo, nes nei jam, nei jo pavaduotojui nėra pareikšti kaltinimai galimo girtumo nuslėpimo byloje.