Kauno klinikinė ligoninė buvo įsteigta 2010 metų pabaigoje, sujungus miesto 2-ąją ir Raudonojo Kryžiaus ligonines. Tačiau ir iki tol gydymo įstaiga buvo patekusi į teisėsaugos akiratį.
Bandė pričiupti direktorių
Pirmas skandalas įsiplieskė 2006 metais, kai 2-ajai ligoninei vadovavo Tautvydas Jankauskas, dabar dirbantis KKL gydytoju.
Prokuratūra net 7 metus narpliojo baudžiamąją bylą dėl galimo turto pasisavinimo.
Buvo tiriama, ar ligoninės rekonstrukcijai skirti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį.
T.Jankauskas savo prabangaus dviejų aukštų būsto Romainiuose statybai pasitelkė bendrovę „Struktūra“, kuri užsiėmė ir jo vadovaujamos ligoninės rekonstrukcija, laimėdama konkursus vieną po kito.
Pareigūnai tikrino finansinius dokumentus, sutartis su statybininkais ir aiškinosi, ar 2-ojoje klinikinėje ligoninėje iš tikrųjų viskas buvo atlikta už tokias sumas, kokios yra deklaruojamos.
Ligoninės rekonstrukcijai Vyriausybė ir kitos valdžios institucijos skyrė dideles sumas.
Vien Seimas buvo nusprendęs skirti 2,5 milijono litų, priėmęs specialią metų biudžeto pataisą.
Ryšiai – iškalbingi
Gilinantis į 2-osios ligoninės statybų istorijas išaiškėjo ir kitų įdomių faktų.
T.Jankausko nuosavą namą projektavusi architektė Violeta Beigienė rengė ir ligoninės rekonstrukcijos projektą.
Ligoninės projektavimo konkursus nuolat laimėdavo V.Beigienės vadovaujama „Cedros“ bendrovė arba „Cedros“ įsteigtas Statybos idėjų centras.
Statybos idėjų centre dirbo Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės vyras Vytas Edmundas Miliutis.
Aktyviai lėšų ligoninės rekonstrukcijai skyrimu besirūpinusios B.Vėsaitės būste Vilijampolėje statybos darbus atliko firma „Virmalda“, laimėjusi Kauno 2-osios ligoninės korpusų rekonstravimo konkursą.
Teisėsauga iškėlė rankas į viršų
Tyrimas subliūško prokuratūrai neradus bendros kalbos su statybų ekspertais.
„Norint įrodyti turto pasisavinimo faktą, reikėjo kompetentingų specialistų išvadų. Susitarėme už kelis tūkstančius litų atlikti ekspertizę su viena Vilniaus įmone, tačiau jos darbuotojo aktas buvo nekokybiškas. Šiam ekspertui išėjus į pensiją, prašėme atlikti ekspertinį tyrimą išsamiau, tačiau įmonė už paslaugas paprašė jau 50 tūkst. litų.
Generalinė prokuratūra nusprendė tokių pinigų nemokėti. 2013 metais byla buvo nutraukta“, – trečiadienį prisiminė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno prokuroras Gintaras Eidukevičius.
Nutraukus bylą, G.Eidukevičius su savo kolegomis prokurorais siūlė Seimui pasirūpinti, kad valstybiniame Teismo ekspertizės centre dirbtų statybos ekspertai ir turto vertintojai, nes teisėsaugai dažnai būna per brangu samdytis privačius specialistus.
Manoma, kad valstybiniai ekspertai darbus atliktų kokybiškiau, būtų mažiau suinteresuoti, nepasiduotų bylos dalyvių vilionėms.
Tačiau pareigūnų balsas iki šiol neišgirstas.
Buvo ir liko valdžios numylėtiniai?
Atrodo, 2-ąją ligoninę, kurios tuometis vadovas T.Jankauskas garsėjo plačiais ryšiais su aukšto rango politikais ir valdininkais, valdžios institucijos mylėjo labiausiai iš visų Kauno gydymo įstaigų.
Ne vieną milijoną atseikėjo Seimas, o Kauno savivaldybė, audito duomenimis, 2005–2007 metais statybai bei įrangai įsigyti paskyrė 10 mln. 500 tūkst. litų.
Tai sudarė daugiau kaip pusę Kauno miesto tarybos visoms jai pavaldžioms gydymo įstaigoms skirtų lėšų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija du kartus pripažino, kad ligoninės vadovas T.Jankauskas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, o Seimo kontrolierius R.Valentukevičius dar 2008 metais paragino Kauno merą konservatorių A.Kupčinską spręsti klausimą dėl T.Jankausko tinkamumo eiti pareigas.
Tačiau miesto vadovai trypčiojo vietoje, nesiryždami atleisti įtakingo mediko. Jis neteko direktoriaus posto tik po abiejų ligoninių sujungimo.
Vadovai net neatsiprašė kūdikio tėvų
2012 metais ligoninę sudrebino tragiškas įvykis – joje mirė 11 mėnesių kūdikis Domas Drėzas.
Kūdikiui vaistus leidusi slaugytoja Valdareza Beleškienė supainiojo vaistus ir vietoj gydytojos paskirto gliukozės tirpalo suleido mirtiną kalio infekciją.
Berniuką per keliolika sekundžių ištiko klinikinė mirtis. Jis užgeso Reanimacijos skyriuje.
Kauno apylinkės teismas ir aukštesnės teismo instancijos pripažino V.Beleškienę kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Jai buvo skirtas lygtinis laisvės atėmimas.
Nepaisant medicinos ekspertų išvadų, V.Beleškienė savo kaltę atkakliai neigė, o Kauno klinikinės ligoninės dabartinė administracija ją palaikė – kūdikio tėvų Egidijaus ir Kristinos Drėzų nė karto nebuvo atsiprašyta.
Šeštadienį skambino direktoriui
Kalbama, kad ryšiai ir pažintys ligoninėje išliko iki šių dienų.
Buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės D.Gineikaitės byla parodys, ar dabartinis KKL direktorius Gediminas Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis padėjo jai nuslėpti girtumo faktą. Jie visi trys byloje apklausti kaip specialieji liudytojai.
Pažintys su miesto gydymo įstaigų vadovais D.Gineikaitę sieja dar nuo tų laikų, kai ji savivaldybėje dirbo juriste ir kuravo medicinos sritį.
Iš darbo savivaldybėje ji išėjo 2013 metais.
Išaiškėjo, kad po avarijos, įvykusios 2015 metų gruodžio 19-ąją, šeštadienį, D.Gineikaitė skambino G.Abeciūnui.
Tą pačią dieną ji davė kraujo Kauno klinikinėje ligoninėje, bet išaiškėjo, kad buvo du kraujo mėginiai: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Įtariama, kad juos buvo planuojama apkeisti.
