Už beginklių žmonių žūtį Vilniuje 1991 metų sausį kalti ne tik tankais į minią važiavę kariai ar jiems komandas davę vadovai. Kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui gali sulaukti M.Gorbačiovas.
Apie tai vakar prabilo Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismui (VAT) perdavę prokurorai.
„Tyrimas dėl M.Gorbačiovo išskirtas į atskirą bylą, kuri vėliau bus perduota teismui“, – sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.
Tirti tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo atsakomybę prokurorai buvo pradėję nukentėjusiųjų prašymu. Norėdami apklausti M.Gorbačiovą Lietuvos prokurorai buvo jam nusiuntę 30 klausimų, tačiau iš Rusijos atėjo laiškas, jog į juos nebus atsakyta.
Aukščiausias už 14 žmonių pražudžiusius Sausio 13-osios įvykius teisiamas pareigūnas – buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Nuo teismo slepiasi Rusijoje
Net 63 iš 65 kaltinamųjų turėtų būti teisiami už akių.
Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti ir buvusiam Lietuvos komunistų partijos (LKP) antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, kuris, prokurorų žiniomis, šiuo metu gyvena Maskvoje.
Maskvos srityje turėtų gyventi ir kitas kaltinamasis, buvęs LKP Centro komiteto sekretorius Algimantas Naudžiūnas.
Kaip ir dauguma kitų kaltinamųjų, Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių, jie bus teisiami už akių. Bendradarbiauti ir išduoti savo piliečius sutikimą yra davusi tik Ukraina.
Per Vilnių važiavo ant tanko
Kaltinimų teisme patys išklausys tik du tų įvykių dalyviai – 64 metų Genadijus Ivanovas ir 48 metų Jurijus Melis. Abu jie – Rusijos piliečiai.
Šiuo metu Vilniuje gyvenantis ir pats į teismą atvykęs G.Ivanovas sovietų agresijos metu buvo 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininkas.
Teisiamasis teigė prieš beginklius žmones smurto nenaudojęs, o atvirkščiai – bandęs sustabdyti Spaudos rūmų link pajudėjusius tankus: „Jie pajudėjo nežinia kur, aš užšokau ant paskutinio tanko ir buvau nuvežtas prie Spaudos rūmų. Tai buvo neplanuota ir pavojinga kelionė.“
G.Ivanovas sakė, jog prokurorų akiratyje atsidūrė dėl to, kad buvo užfiksuotas nuotraukose. Prie Spaudos rūmų kažkas nufotografavo ant tanko stovintį kariškį.
Buvęs sovietų karininkas vakar tvirtino negavęs nurodymo ir pats jo nedavęs kariams kur nors važiuoti tankais. Po tų įvykių parašęs raportą ir tarnybą palikęs G.Ivanovas visą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje.
Prieš keletą metų jis buvo nuteistas už kyšio davimą policininkui.
Nebenori sėdėti už grotų
Kitas teismo salėje buvęs kaltinamasis J.Melis savo versijos žurnalistams vakar išdėstyti negalėjo – jam bendrauti draudžia konvojaus pareigūnai.
Kaliningrado srityje gyvenęs J.Melis buvo suimtas 2014 metų kovą, kai į Lietuvą atvyko pirkti vaistų. Buvęs karininkas turi aukštąjį išsilavinimą, yra sukūręs šeimą. Tarnybą kariuomenėje paliko dėl sveikatos problemų.
J.Melis teismų ne kartą yra prašęs išleisti jį į laisvę ir skirti kitokių apribojimų. To dar kartą žadama prašyti ir Sausio 13-osios bylą atvertusio teismo.
„Jis buvęs karininkas, nieko nebijo ir neturi jokių tikslų slėptis“, – sakė kaltinamojo gynėja Galina Kardanovskaja.
Advokatė, kurią susirasti J.Meliui padėjo Rusijos ambasada, dėl šios bylos planuoja kreiptis į Konstitucinį teismą, kad išsiaiškintų, ar 1991 metais įvykdytiems nusikaltimams neturėtų būti taikomas senaties terminas.
Atvykusieji nebus suimami
Atvykti į teismą Vilniuje, duoti parodymus vaizdo konferencijoje ar būti teisiamam už akių? Tai dar tebesvarsto vienas kaltinamųjų, buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas. Jis pats sudarė sutartį su advokatu.
Visiems ne Lietuvoje gyvenantiems kaltinamiesiems buvo išsiųsti šaukimai pagal prokuratūros nurodytus adresus. Teismas gavo tik 16 atsakymų, jog dokumentai pasiekė adresatą.
Šaukimus kaltinamiesiems išsiuntęs VAT nurodė, jog jiems nusprendus atvykti į posėdį Vilniuje būtų sustabdytas Europos arešto orderio vykdymas. Jiems garantuojamas ir nevaržomas judėjimas Lietuvos teritorijoje.
Ligoniams suras pamainą
Kol kas į teismą nekviečiami ir nukentėjusieji, kurių yra apie 500. Jei visi norintieji netilptų į salę, posėdžio transliaciją jie galėtų stebėti teismo koridoriuje. Per Sausio 13-osios įvykius nukentėjusius gyventojus planuojama apklausti tik paskelbus kaltinimus.
Vakar posėdis buvo netikėtai nutrūkęs – nualpo ir į ligoninę buvo išgabentas vienas advokatas. Vietoj jo netrukus buvo surastas kitas.
Šioje byloje VAT paskyrė ir atsarginę teisėją.
Didžiausia byla
* Sausio 13-osios byla vadinama didžiausia baudžiamąja byla nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.
* Šioje byloje yra beveik 500 nukentėjusiųjų, apie tūkstantį liudytojų. Bylą sudaro 709 tomai, kuriuose – 60 tūkstančių puslapių. Vien kaltinamasis aktas sudaro 13 tomų. Kaltinamuosius gina apie 60 advokatų.
* Kaltinimai pateikti 65 asmenims – Genadijui Golubkovui, Valerijui Sibiriakovui, Vladimirui Demidovui, Bogdanui Suščikui, Vladimirui Sofjinui, Sergejui Panikarovui, Jevgenijui Gavrilovui, Ivanui Šepiliovui, Aleksandrui Gomziakovui, Aleksandrui Zolotuchinui, Ruslanui Junusovui, Sergejui Golovko, Sergejui Machovui, Konstantinui Usovui, Anatolijui Fefelovui, Aleksandrui Navozovui, Eduardui Michailovui, Vladimirui Gončiarikui, Aleksandrui Sidorkovui, Anatolijui Lepichovui, Jurijui Janočkinui, Aleksejui Filimonovui, Anatolijui Ivanickiui, Aleksandrui Cepotai, Vladimirui Šechovcovui, Grigorijui Belousui, Genadijui Ivanovui, Vladimirui Prokofjevui, Nikolajui Astachovui, Sergejui Voroninui, Vladimirui Uspenskiui, Eduardui Roskovui, Vladimirui Sorokinui, Jurijui Ondai, Albertui Galinaičiui, Arkadijui Bajukovui, Olegui Abramovui, Nikolajui Sakarai, Anatolijui Urbanui, Anatolijui Kimui, Dmitrijui Filipovui, Jurijui Meliui, Dmitrijui Bolšakovui, Nikolajui Ogurcovui, Aleksandrui Korobočkinui, Aleksandrui Radkevičiui, Jevgenijui Čiudesnovui, Nikolajui Demidovui, Viktorui Šulikovui, Vasilijui Savinui, Aleksandrui Žitnikovui, Viktorui Moroziukui, Genadijui Poltoraninui, Sergejui Fiodorovui, Olegui Morkovskiui, Viktorui Romančevskiui, Michailui Chabarovui, Jurijui Strašnenkai, Romui Juchnevičiui, Vasilijui Kustrio.
* 1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
* 1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
