Praėjusią savaitę didžiausiame Vietnamo mieste Ho Či Minyje pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas išskirtinio apsukrumo aferistu vadinamas S.Rachinšteinas.
Žinoma, jo dar laukia ilgas kelias iki kameros Lietuvoje. Ne tik geografine prasme. Ekstradicijos procesas gali trukti ir porą metų. Be to, dar nežinia, ar iš viso Vietnamas perduos mūsų šaliai pagal vieną bylą pustrečių metų laisvės atėmimo bausme jau nuteistą kaltinamąjį.
Lietuva nėra pasirašiusi su Vietnamu ekstradiciją numatančios dvišalės sutarties, todėl tik nuo vietnamiečių geros valios priklausys, ar aferistas bus perduotas mūsų šaliai.
Dar pernai pavasarį „Lietuvos rytas“ sužinojo, kad S.Rachinšteinas mėgaujasi gyvenimu Tailande, paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip jis vaikštinėja po Patajos kurorto prekybos centrą.
Tada sukruto ir Lietuvos teisėsaugininkai, nusiuntė į Tailandą kelis paklausimus, bet jokio atsakymo nesulaukė.
Vis dėlto S.Rachinšteiną, matyt, pasiekė žinia, kad jo buvimo vieta jau atskleista, ir jis vėl pasipustė padus – kaip dabar paaiškėjo, atsidūrė Vietname. Ar vietnamiečiai veiks operatyviau nei tailandiečiai?
Galutinį sprendimą priims Vietnamo teismas, bet šią šalį tebevaldo komunistai, todėl nėra abejonių, kad viskas priklausys nuo politinės valdžios norų. Bet jau vien tai, kad S.Rachinšteinas buvo sulaikytas, rodo, jog galima tikėtis ir palankaus Lietuvai sprendimo.
Mat Vietnamas pastarąjį dešimtmetį stengiasi gerinti santykius su JAV, šalis labai suinteresuota plėtoti politinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjunga. Todėl vietnamiečiai negali numoti ranka į ES priklausančios Lietuvos prašymus.
Nors S.Rachinšteino ekstradicija neįvyks greitai, jau pats jo sulaikymo faktas bus naudingas Lietuvos teisėsaugai.
Juk yra pasprukę ir daugiau garsių bėglių – JAV prisiglaudė jau minėta tariamos pedofilijos skandalo įkvėpėja N.Venckienė, Rusijoje slapstosi bankrutavusio Ūkio banko savininkas V.Romanovas, Lietuvos valdžios likviduoto „Snoro“ banko stambiausi akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas.
S.Rachinšteino ir N.Venckienės pavyzdžiai rodo, kad kitiems nuo mūsų teisėsaugos sumaniusiems slėptis įtariamiesiems jau teks susimąstyti, kad saugūs jie galės jaustis nebent Rusijoje, kuri kategoriškai atsisako išduoti užsienio šalims savo piliečius, o su Lietuva išvis nelinkusi kalbėtis apie jokias ekstradicijas.
Kita vertus, S.Rachinšteino atvejis Lietuvos teisėsaugai turėtų tapti rimta pamoka, kaip svarbu laiku užkardyti finansinius nusikaltimus ir nesudaryti sąlygų įtariamiesiems dešimtmetį regzti aferą po aferos, vedžioti už nosies pareigūnus, o galiausiai įkliuvus ramiai pasipustyti padus į užsienį.
Šis kaip solidus verslininkas atrodantis asmuo valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, kuriuo prisidengdamas legalizavo maždaug 2,9 mln. eurų ir nuslėpė per 434 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Nuo S.Rachinšteino nukentėjo ne tik valstybė, bet ir daugybė su juo verslo reikalų turėjusių verslininkų, nemažai jų net bankrutavo.
Taip nebūtų atsitikę, jei daugybę metų aferistui nebūtų nuolaidžiavę ir prokurorai, ir teismai.
Šiam aferų meistrui palankių sprendimų yra priėmę net aštuoni teisėjai.
Buvo patikima suklastotais dokumentais, vienu atveju teismas galėdavo atsisakyti S.Rachinšteino bendrovei skelbti bankrotą, o kitu, kai ji pateikdavo ieškinį, jau atleisdavo nuo žyminio mokesčio dėl neva sunkios padėties.
Įtariamasis pats užvertė teismus ieškiniais su juo bylinėtis ėmusiems verslininkams ir, nepaisant akis badančio absurdiškumo, daug jų buvo tenkinama.
Antai jo įkurta bendrovė nusipirko lietuviams Rusijoje priklausiusių žemės sklypų už 7 mln. litų, o vėliau nustačius, kad jie keliais arais yra mažesni, negu nurodyta pirkimo sutartyje, prisiteisė sumokėtus pinigus, bet pirkinio vis vien negrąžino.
Dauguma S.Rachinšteinui palankių sprendimų jau panaikinti. Taip atsitiko tik tada, kai jam pagaliau buvo paskirta pustrečių metų įkalinimo bausmė. Kita jam iškelta byla dėl kėsinimosi pasisavinti daugiau nei 3 mln. litų ES paramos lėšų dar tiriama.
Bet skelbiant nuosprendį S.Rachinšteinas jau buvo legaliai išvykęs iš Lietuvos. Mat iš pradžių pareiškus įtarimus ES lėšų pasisavinimu jis buvo suimtas trims mėnesiams, bet teisėja nusprendė paleisti jį po trijų savaičių, o vėliau jau šią bylą tiriantis prokuroras leido jam išvykti į užsienį.
Visi keisti šių bylų viražai turėtų būti teisėsaugos nuodugniai išnagrinėti, kad panašūs atvejai, kai finansinis aferistas dešimtmetį gali išvengti bausmės ir tęsti nusikalstamą veiklą, nesikartotų.
Ne mažiau svarbu ir siekti, kad S.Rachinšteinas būtų perduotas Lietuvai ir atsidurtų už grotų. Nors dabar jis lyg ir neutralizuotas, padėti paskutinį tašką visų aferų istorijose būtina jau vien todėl, kad niekam neliktų jokių abejonių: už finansinius nusikaltimus visų lauks neišvengiamas atpildas.
