D.Gineikaitei turėtų būti skirta nuobauda už tai, kad 2015 metų gruodžio 19 dieną vairuodama visureigį ji neblaivi sukėlė avariją. Jai papūtus į alkoholio matuoklį, įsižiebė nieko gera nežadantys skaičiai – 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis).
Į antrą posėdį pakviesti liudytojai – D.Gineikaitės girtumą tikrinę Kauno policijos pareigūnai Kęstutis Kelmelis ir Tomas Vinikas, taip pat visureigio „Mitsubishi Outlander“, į kurį rėžėsi valdininkė, vairuotojas Adomas Sabaliauskas. Taip pat posėdyje dalyvauja teismo medicinos ekspertas, Kauno apskrities kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas.
Visureigį „Nissan Qasqhai“ vairavusiai D.Gineikaitei gresia bauda nuo 1158 iki 1448 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų.
Be to, susikompromitavusiai valdininkei ir jos pažįstamiems Kauno klinikinės ligoninės vadovams gresia baudžiamoji atsakomybė už mėginimą nuslėpti girtumo faktą. Dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Siūlė vairuotojui už tylėjimą atlygį
Savanorių prospekte persirikiuodama į vienos juostos į kitą D.Gineikaitė rėžėsi į tiesiai ta pačia kryptimi važiavusį „Mitsubishi Outlander“, kurį vairavo 38 metų kaunietis verslininkas A.Sabaliauskas.
Vyro mašina buvo smarkiai apgadina. Jis važiavo su mažamete dukra, kuri tuo metu patyrė stresą. Laimei, niekas iš žmonių nenukentėjo.
„D.Gineikaitė prašė manęs nekviesti policijos. Ji siūlė susitarti už pinigus – rankose laikė pluoštą banknotų po 50 eurų.
Man susidarė aiškus įspūdis, kad moteris neblaivi – ji svirduliavo, buvo susivėlusi tarsi po pobūvio, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Atrodė tarsi po gero pokylio.
Nusprendžiau pasielgti pilietiškai. Nenorėjau leisti, kad išgėręs ir avariją sukėlęs žmogus liktų nenubaustas, todėl iškviečiau policijos pareigūnus“, – naujienų portalui lrytas.lt po avarijos pasakojo A.Sabaliauskas.
Pateikė pokalbių įrašus
Pirmadienį D.Česnauskas pateikė teismui garso įrašą – A.Sabaliausko pokalbį su pagalbos tarnybų atstovais. Po avarijos jis iškvietė pagalbą.
D.Česnauskas pasiūlė apklausti dar du pareigūnus, kurie matė D.Gineikaitę po avarijos, bendravo su ja komisariate, prisiminė, kaip ji atrodė.
„Iš esamų dokumentų matyti, kad D.Gineikaitė buvo policijoje ne taip ilgai, kaip ji nurodė – ne dvi valandas“, – tvirtino D.Česnauskas.
D.Gineikaitės advokatas pateikė teismui Kauno klinikinės ligoninės dokumentus. Šioje gydymo įstaigoje ji, nesutikusi su policijos matuoklio rodmenimis, davė kraujo.
Teisme liudijo vairuotojas
Teisme liudijęs A.Sabaliauskas prisiminė savo įspūdžius – iš mašinos išlipusi D.Gineikaitė atrodė neblaivi: žvilgsnis – apsiblausęs, iš burnos sklido alkoholio kvapas, balsas – pagiringas.
„Iš pradžių ji nenorėjo sutikti, jog yra kalta dėl avarijos, bet paskui ėmė siūlyti pinigus. Sakė, jog jai nereikia viešumos, siūlė išsiversti be policijos“, – prisiminė A.Sabaliauskas.
Vairuotojui krito į akis, jog po avarijos D.Gineikaitė blaškėsi, jokio burnos skalavimo skysčio ji nevartojo iki pareigūnų atvykimo.
A.Sabaliauskas, iškvietęs policiją, ragino pareigūnus greičiau atvažiuoti, nes jam susidarė įspūdis, jog D.Gineikaitė gali pabėgti.
Vairuotojas paneigė informaciją, kad D.Gineikaitė pati siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Jie važiavo maždaug vienodu greičiu – A.Sabaliauskui susidarė įspūdis, jog vairuotoja, rikiuodamasi iš vienos juostos į kitą, net nepasuko galvos į jo mašinos pusę.
Patruliams krito į akis girtumas
Teisme liudijęs patrulis Kęstutis Kelmelis taip pat patvirtino, jog D.Gineikaitė akivaizdžiai atrodė neblaivi, tai patvirtino ir jos pūtimas į alkoholio matuoklį: „Jautėsi alkoholio kvapas.“
Į šį prietaisą ji tinkamai papūtė tik iš trečio karto.
Pamačiusi nepalankius rodmenis, ji pasakė, jog su matuoklio duomenimis nesutiksianti. Ji aiškino alkoholio nevartojusi.
Įvykį forminusiems pareigūnams ir A.Sabaliauskui krito į akis, jog ji kažkam skambino mobiliuoju telefonu.
Teismo posėdžio metu kilo diskusijos, kuriomis juostomis važiavo abu vairuotojai, bet neatitikimai buvo neesminiai: iš pažiūros galėjo atrodyti trys eismo juostos, nors iš tikrųjų jų yra tik dvi.
Teisėją domino, ar pareigūnai palaukė ketvirtį valandos nuo atvykimo, ir tik paskui davė pūsti D.Gineikaitei.
„Kol įforminome įvykį, turėjo praeiti 15 minučių. Ji tikino svaigalų nevartojusi tą dieną – jei būtų aiškinusi, jog po avarijos buvo kažką vartojusi, būtume pagal rekomendacijas palaukę ir 20 minučių“, – tvirtino patrulis K.Kelmelis, nušalinęs moterį nuo vairavimo. D.Gineikaitės pakeisti atvyko jos tėvas.
„Gavome vairuotojo pranešimą – jis įtarė, kad avariją sukėlusi moteris yra neblaivi“, – prisiminė avarijos schemą braižęs policininkas T.Vinikas.
Posėdžio metu jis parodė proceso dalyviams šią schemą ir paaiškino avarijos aplinkybes.
Anot T.Viniko, nuo D.Gineikaitės sklindantis alkoholio kvapas ir kiti neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs.
Parodymus teisme davęs policininkas Romas Krikštopaitis surašė eismo įvykių pažeidimo protokolą pagal avarijos dalyvių paaiškinimus, matuoklio rodmenis ir kitus duomenis.
„Man asmeniškai teko bendrauti su D.Gineikaite. Dirbu policijoje jau trečią dešimtmetį. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ir kalba kėlė įtarimų. Kartais policijos pastate ji nueidavo į koridorių, gal su kažkuo telefonu kalbėjo.
Esu ir dabar įsitikinęs, kad ji buvo neblaivi“, – tvirtino R.Krikštopaitis.
Kelių policijos Eismo įvykių registravimo vyriausiasis specialistas Vytautas Dobilas prisiminė D.Gineikaitę policijos pastate.
„Iš koordinacijos matėsi, jog ji gali būti neblaivi. Kiek mačiau, man ji atrodė neblaivi“, – kalbėjo V.Dobilas, matęs, kaip koridoriuje D.Gineikaitė kalbėjo telefonu.
Policininkui įstrigo D.Gineikaitės žodžiai: „Padėk man, patekau į bėdą. Ištrauk mane. Jei tau kada reikės, ir aš tau padėsiu.“
D.Gineikaitės advokatas Artūras Bauža klausė, ar A.Sabaliauskas negalėjo viršyti greičio, domėjosi, kaip avarijos nuotraukos pateko į naujienų portalą lrytas.lt ir „Lietuvos ryto“ televiziją. Advokatas išsakė abejonių, ar D.Gineikaitė yra kalta dėl avarijos.
Po 3 valandų promilės galėjo sumažėti
Ligoninėje iš kraujo mėginių aišku, jog apie 16 valandą D.Gineikaitei buvo nustatytas lengvesnis girtumo laipsnis (1,01 promilės).
Teisėja Audronė Levinskienė medicinos eksperto pirmadienį teiravosi, ar praėjus trims valandoms promilių kiekis galėjo sumažėti nuo 1,66 iki 1,01 promilės.
„Jos organizme turėjo būti 36 gramai gryno spirito arba 90 gramų degtinės.
Svaigalai išgaruoja įvairiu greičiu – vidutiniškai per valandą sumažėja 0,15 promilės. Per tris valandas promilių kiekis galėjo sumažėti iki 1,01 promilės.
Pareigūnai naudoja profesionalų „Drager 680“ alkoholio matuoklį. Pučiant į jį elektrodai iš iškvėpto oro „pagauna“ alkoholio molekules ir „suskaičiuoja“ promiles“, – pasakojo šių prietaisų specialistas.
Advokatas A.Bauža teiravosi eksperto, ar šis, susipažinęs su bylos medžiaga, galėtų pateikti raštišką išvadą dėl D.Gineikaitės atvejo.
Kalbėjo apie burnos skalavimo skystį
Pirmame teismo posėdyje liudijusi D.Gineikaitė pripažino savo kaltę dėl avarijos, bet nesutiko su alkoholio matuoklio rodmenimis. Ji esą siūliusi atlyginti žalą, bet „Mistsubishi“ vairuotojas iškvietė policiją.
„Avarijos išvakarėse Vilniuje minėjome kalėdinį vakarą, o paskui išvykau į Kauną. Tačiau negalėjo būti toks didelis alkoholio kiekis, kokį užfiksavo policijos prietaisas“, – aiškino D.Gineikaitė.
D.Gineikaitė aiškino, jog ji vartojo burnos skalavimo skystį „Listerine“ – neva dėl to promilių kiekis galėjo būti didesnis.
„Listerine“ ji vartojanti apie pusmetį – jau tiek laiko taisanti dantis.
Moteris burną esą skalaujanti kiekvieną kartą parūkiusi, o dūmą traukianti dažnai.
D.Gineikaitė tikino į policininkų alkoholio matuoklį pūtusi praėjus 15–20 minučių po to, kai skalavo burną.
D.Gineikaitė piktinosi avarijoje dalyvavusiu vairuotoju A.Sabaliausku, kuris ją filmavo ir neva vadino vardu. Tiesa, šis tvirtino jos nepažįstantis.
Paskelbus buvusios valdininkės versiją, per policijos reidus daugelis girtų vairuotojų taip pat ėmė tikinti vartoję burnos skalavimo skystį.
Pirmadienį posėdžio metu teisėja teiravosi teismo medicinos eksperto eksperto, ar „Listerine“ galėjo turėti įtakos alkoholio matuoklio rodmenims, jei jo buvo pavartota 15–20 minučių iki pareigūnų atvykimo.
Ekspertas atsakė, jog jam reikėtų žinoti D.Gineikaitės kūno svorį, alkoholio turinčio „Listerine“ stiprumą, išgerto dantų skalavimo skysčio kiekį ir kitų papildomų duomenų.
Ekspertas iš savo darbo praktikos prisiminė, jog matuoklis rodo promiles pavartojus vaistų ar net suvalgius saldainių. Pavartojus dantų skalavimo skysčio, iš pat pradžių alkotesteris taip pat rodo promiles.
Tačiau bandymų metu po 6–8 minučių prietaisas vėl rodo nulius.
Paneigė D.Gineikaitės versiją
A.Sabaliauskas naujienų portalui lrytas.lt paneigė buvusios valdininkės versiją apie skalavimo skystį.
Po avarijos D.Gineikaitė esą plėšė vieną cigaretę po kitos, bet iki pareigūnų pasirodymo nė karto nebuvo paėmusi į rankas jokio buteliuko su skysčiu.
D.Gineikaitė aiškino, jog išlipęs iš mašinos vairuotojas kreipėsi į ją vardu, tačiau šis tvirtino jos nepažinojęs.
Valdininkė iš policijos nuvažiavo į Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių.
Davusi kraujo, kitą dieną ji pasigyrė žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, jog ligoninės matuoklis rodė nulius.
Tačiau tuo metu ji nežinojo, kad įtartina istorija susidomėjo teisėsauga.
Į ligoninę – smarkiai pavėlavusi
D.Gineikaitė ligoninėje pasirodė praėjus pusketvirtos valandos nuo policijos matuoklio rodmenų, nors turėjo prisistatyti per valandą.
D.Gineikaitė teisme mėgino lošti laiko korta – išvykti iš policijos komisariato ji neva galėjusi tik po kelių valandų, todėl negalėjusi per valandą nuvykti į ligoninę.
Buvo svarstoma, kad D.Gineikaitė po avarijos buvo prijungta prie lašelinės, kad sumažėtų alkoholio koncentracija organizme.
Tačiau avarijos kaltininkė tvirtino kraujo valyti nebandžiusi.
Manoma, jog D.Gineikaitė mėgins abiejose bylose išvengti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, kad jai už reputacijos suteršimą nebūtų uždrausta trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Žurnalistai atliko eksperimentą
Naujienų portalo lrytas.lt žurnalistai įsitikino, kad D.Gineikaitės versija apie burnos skalavimo skystį „Listerine“ – muilo burbulas.
Iš pradžių ilgai skalavau burną šiuo skysčiu, didelę jo dalį, apie 15 gramų, nurijau.
Paskui pagal D.Gineikaitės versiją praėjus ketvirčiui valandos papūčiau į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (PLC) alkoholio matuoklį „Drager“, kuriuo tikrinami vairuotojai, nesutinkantys su kelių policijos prietaisų skaičiais.
Rezultatas buvo toks, kokio ir tikėjausi – PLC prietaisas rodė nulius.
Tokio pat rezultato sulaukė ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė, pūtusi į kitą matuoklį.
„Tiksliausias, be abejo, yra kraujo tyrimas. Norint, kad alkoholio koncentracija jame viršytų leistiną 0,4 promilių ribą, reikėtų išgerti porą litrų „Listerine“ arba panašaus skysčio“, – teigė Kauno apskrities PLC Priklausomybės ligų skyriaus vedėjas Leonas Kačinskas.
Norėjo išprašyti iš teismo žurnalistus
D.Gineikaitės advokatas A.Bauža administracinę bylą nagrinėjančio teismo jau bylos pradžioje prašė surengti uždarą posėdį, bet planas išprašyti žurnalistus iš posėdžių salės neišdegė.
Advokatas motyvavo tuo, jog byloje bus kalbama apie asmenines D.Gineikaitės gyvenimo detales, todėl posėdis turėtų būti neviešas.
Teismo tokie argumentai neįtikino – prašymas buvo atmestas.
A.Bauža taip pat paprašė teismo gauti baudžiamosios bylos dėl girtumo fakto nuslėpimo dokumentus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos – esą be šių gynybai reikalingų dokumentų, susijusių su D.Gineikaitės kraujo paėmimu, kraujo mėginiais ir blaivumo tyrimo rezultatais, negalima nagrinėti administracinės bylos.
Advokatas taip pat pristatė teismui dokumentus apie D.Gineikaitės atleidimą ir kai kuriuos medicininius dokumentus.
Tarp jų yra ir odontologijos įmonės dokumentai – esą D.Gineikaitė vartojo burnos skalavimo skystį.
Po avarijos skubiai ieškojo užtarėjų?
D.Gineikaitė iškart po avarijos ėmėsi žygių siekdama ištrinti girtumo dėmę. Tačiau panašu, jog pastangos nusiplauti mundurą buvo nešvarios.
Užfiksavus svaigalų matuoklio rodmenis, valdininkė ėmė kažkam intensyviai skambinti.
Mačiusiems susidarė įspūdis, jog ji skambina keliems žmonėms.
Pašnekovų numerius ji rinko ir gatvėje, ir Kelių policijos pastate, esančiame Chemijos gatvėje, kur buvo įforminta avarija.
„Padėk, skolinga neliksiu, nesigailėsi“, – berte bėrė žodžius susinervinusi valdininkė.
A.Sabaliauskas neslėpė girdėjęs taip kalbant D.Gineikaitę.
Sakė baigiamąsias kalbas
„D.Gineikaitė galėjo pasukti galvą ir pažiūrėti per veidrodėlį, nereagavo į garso signalo perspėjimą. Tokią avariją galėjo sukelti tik apsvaigęs vairuotojas“, – tvirtino Kauno apskrities kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas.
„Vairuotojas, skambinęs į policiją, pranešė, kad vairuotoja – neblaivi. Abejonių nekilo ir dviem policijos pareigūnams, atvykusiems į avarijos vietą.
Policijos pastate buvusiems pareigūnams taip pat nekilo abejonių dėl to, kad vairuotoja neblaivi.
Alkoholio matuoklis buvo panaudotas tinkamai pagal instrukcijas.
Kaip elgėsi D.Gineikaitė, įpūtusi 1,66 promilės? Paprašė pūsti antrą kartą? Ne. Ji pasakė pareigūnams, kad jie nieko neįrodys.
D.Gineikaitei buvo pasakyta, jog ji gali nuvykti į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, jei nesutinka su policija. Kelionė būtų užtrukusi vos 15 minučių. Šiame centre būtų patikrintas ne tik kraujas, bet ir judesių koordinacija, gauti kiti objektyvūs duomenys.
Tačiau, užuot nuvykusi į Priklausomybės ligų centrą, D.Gineikaitė pasirinko Kauno klinikinę ligoninę ir pasirodė joje tik praėjus pusantros valandos nuo jos išvykimo iš policijos“, – sakė D.Česnauskas, netikintis burnos skalavimo skysčio versija.
D.Gineikaitės advokatas A.Bauža dėstė, jog teisme liudiję policijos pareigūnai galėjo būti veikiami savo vadovo D.Česnausko, o alkoholio matuoklio rodmenims įtakos turėjo burnos skalavimo skystis „Listerine“. Moteris esą stovėjusi toliau nuo pareigūnų, tad šie negalėję girdėti pokalbio telefonu.
D.Gineikaitė pripažino, jog ji sukėlė avariją, bet neigė, jog tai padarė būdama neblaivi – tą dieną ji esą svaigalų nevartojo.
Ji prisipažino avarijos išvakarėse vartojusi svaigalus.
„Alkoholio koncentracija organizme turėjo būti padidėjusi iki to momento, kai buvo paimtas kraujas ligoninėje. Tačiau buvo atvirkščiai – promilės sumažėjo“, – kalbėjo A.Bauža.
D.Gineikaitė atvykti į ligoninę duoti kraujo užtruko, nes prieš tai nuvyko į „Nissan“ centrą.
Jei teismas pripažintų D.Gineikaitės kaltę, advokatas A.Bauža prašė skirti jai švelnesnę nuobaudą, neatimti iš jos vairuotojo pažymėjimo.
„Jei nori apsiginti, kam reikėjo gaišti laiką kalbant telefonu. Reikėjo iškart vykti į Priklausomybės ligų centrą“, – stebėjosi D.Česnauskas.
Sprendimą D.Gineikaitės byloje teismas skelbs penktadienį, vasario 26 dieną.
STT iškėlė baudžiamąją bylą
Ligoninėje apsilankę Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai paėmė dokumentus ir du kraujo mėginius. Iškelta baudžiamoji byla dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, mėginant nuslėpti girtumą. Tyrimas vyksta iki šiol.
Įtariama, jog D.Gineikaitė kraujo ligoninėje davė du kartus – gruodžio 19-ąją, šeštadienį, ir gruodžio 20-ąją.
Pirmas kraujo paėmimas buvo oficialus, užprotokoluotas, o antras – greičiausiai slaptas.
Manoma, jog buvo planuojama sukeisti mėginius, bet kelią tam užkirto STT.
Teismo ekspertizės centre patikrinus mėginius išaiškėjo, kad viename iš jų buvo daugiau kaip 1 promilė alkoholio, o kitame alkoholio nebuvo. Abiejuose mėginiuose – D.Gineikaitės kraujas.
Net jei D.Gineikaitė mėgintų teisme ginčyti policijos matuoklio rodmenis, tai jos tikriausiai neišgelbėtų – kraują duoti ji privalėjo atvykti ne vėliau kaip po valandos nuo girtumo užfiksavimo.
D.Gineikaitė įklampino ir medikus
Išaiškėjo, jog D.Gineikaitė iškart po avarijos skambino Kauno klinikinės ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui.
D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir jo pavaduotojas Kastytis Grigonis byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo galimai siekiant nuslėpti girtumo faktą apklausti kaip specialieji liudytojai.
Tai reiškia, kad jiems bet kada gali būti pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo arba dokumentų klastojimo.
Manoma, kad įtakingi medikai galėjo mėginti valdininkei ištiesti pagalbos ranką.
Gydymo įstaigų vadovai ir po skandalo NŽT vadovės postą palikusi D.Gineikaitė savo kaltę neigia.
Anot D.Gineikaitės, ji G.Abeciūnui šeštadienį skambino tik norėdama pasiteirauti, kur galėtų duoti kraujo.
Tačiau buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės nevilties šauksmas telefonu: „Padėk, nesigailėsi!“ kelia abejonių, ar ji sako tiesą.
D.Gineikaitė, prieš tapdama NŽT vadove, dirbo Kauno savivaldybėje teisininke. Ji kuravo sveikatos sritį ir buvo gerai susipažinusi su miesto gydymo įstaigų vadovais. Pažintys išliko ir perėjus į kitą darbovietę.
