AT atmetė advokatų siūlymus stambią aferų bylą nutraukti dėl senaties, nes nusikaltimų pabaiga laikoma 2004 metų gruodžio 31. AT nusprendė, kad paskutinę 2014 metų dieną šiai grupuotei nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas (VAT) tai spėjo padaryti iki sueinant senaties terminui.
Ikiteisminis tyrimas truko pusšeštų metų
Skundus AT pateikę advokatai tikino, jog S.Rachinšteinas ir skirtingoms įmonėms vadovavusių bei jų buhalteriją tvarkiusių asmenų negalima laikyti nusikalstama grupuote.
Teismas nusprendė, jog nors nusikaltimus darė skirtingos sudėties grupės, visi nuteisti asmenys buvo glaudžiai susiję.
„Visų bendrininkų veikla buvo tęstinė, nors visi atliko skirtingus vaidmenis. Kiekvienas grupuotės narys norėjo, kad jų veikla būtų bendro veikimo dalis“, – teigė nuosprendį paskelbęs AT teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Visiems grupuotės nariams, išskyrus S.Rachinšteiną, buvo skirtos lygtinės laisvės atėmimo bausmės. AT nustatė, jog S.Rachinšteinas buvo visų nusikaltimų jungiamoji grandis, o įmonių vadovai ir buhalterės aferose atliko tik antraeilį vaidmenį ir vykdė S.Rachinšteino valią.
Dar viena priežastis, dėl kurios AT daugumai nuteistųjų neskyrė realių laisvės atėmimo bausmių – per ilga bylos tyrimo trukmė. AT nustatė, jog tyrimas nebuvo užbaigtas per protingą laiką.
Vien ikiteisminis tyrimas truko pusšeštų metų. Dėl ilgo proceso kaltinamiesiems galiojo kardomosios priemonės.
„Ilgą tyrimo trukmę lėmė ne tik bylos sudėtingumas ir kaltinamųjų elgesys, bet ir pareigūnų darbo trūkumas“, – aiškino teisėjas A.Gutauskas.
Visi asmenys nuteisti pirmą kartą.
Nagrinėjo devynis skundus
Pernai rudenį S.Rachinšteino ir dar kelių asmenų bylą nagrinėjo LAT trijų teisėjų kolegija, tačiau tada sprendimo nepaskelbė, motyvuodama, kad teisės normų taikymas šioje byloje svarbus teismų praktikai formuoti, todėl ji perduodama išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Teismas atkreipė dėmesį į senaties, bendrininkavimo instituto taikymą, kolegija kėlė klausimą dėl apgaulingos apskaitos baigtumo momento nustatymo kriterijų, atkreipė dėmesį į kaltinimo keitimą.
LAT teisėjų kolegija iš viso nagrinėjo devynis kasacinius skundus dėl nuosprendžio sukčiavimo byloje.
Prokuroras anksčiau prašė atmesti visų nuteistųjų skundus ir palikti apygardos teismo nuosprendį. Tuo metu advokatai teigia, kad byloje padaryta teisės taikymo klaidų, pažeistos žmogaus teisės, byloje yra trys kaltinamieji aktai, jų klientams neaišku, nuo kurių kaltinimų gintis.
2014 metų gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos teismas S.Rachinšteiną pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir nuteisė kalėti pustrečių metų. Nuosprendis įsiteisėjo vos paskelbtas. Skelbiant nuosprendį S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos.
Dangstėsi valkatų ir benamių vardu
S.Rachinšteinas teistas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2 mln. 896 tūkst. 200 eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. 430 eurų) pridėtinės vertės mokesčio.
2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis išteisino manydamas, kad prokurorai neįrodė, jog kaltinamieji įvykdė nusikaltimus. Bylą dėl 2000–2004 metais įvykdytų nusikaltimų pagal proceso dalyvių skundus apeliacine tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas ir paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Pasak šio teismo, S.Rachinšteinas ir organizavo, ir vadovavo šioms grupėms, koordinavo grupių narių veiksmus, paskirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius. Be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalteriją, apgaule įgijo didelės vertės svetimo turto.
