Milijardų dolerių grobstymu įtariamas kazachas Syrymas Šalabajevas gavo prieglobstį Lietuvoje, tačiau tai neturėtų būti kliūtis išduoti jį nuo sukčiaus nukentėjusiai Ukrainai. Vakar skelbėme šios neeilinės istorijos pradžią. Šiandien – jos tęsinys, nors iki pačios bylos atomazgos – dar toloka.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Nusikaltėlę priglaudė Čekija
Ukraina Čekijai išsiuntė ekstradicijos prašymą, bet teismai dėl T.Paraskevič perdavimo Ukrainai užsitęsė.
Pirmasis teismo procesas dėl jos ekstradicijos vyko 2013 metų vasario 21 dieną.
Prahos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad nėra jokių kliūčių grąžinti T.Paraskevič Ukrainai, bet pati įtariamoji visiškai nenorėjo atsidurti teisiamųjų suole, todėl sprendimą apskundė Čekijos konstituciniam teismui.
2013 metų gegužės 30 dieną Konstitucinis teismas paskelbė, kad T.Paraskevič skundas yra visiškai nepagrįstas, ir pažymėjo, jog T.Paraskevič teiginiai, kuriais ji aiškino nepasitikinti Ukrainos teisėsauga, yra tik bendro pobūdžio ir visiškai nesusiję su kilusiomis problemomis ir jos byla.
Vis dėlto net ir po Konstitucinio teismo sprendimo T.Paraskevič nebuvo grąžinta Ukrainai, nes šiek tiek anksčiau, 2013 metų vasario 21 dieną, Čekijos valdžia nusprendė šios įtariamosios atžvilgiu taikyti papildomos apsaugos procedūrą, tai yra suteikė jai politinį prieglobstį.
Teismas paaiškino ministrui
Remdamasis tuo Čekijos teisingumo ministras nusprendė netenkinti Ukrainos ekstradicijos prašymo ir T.Paraskevič neišduoti.
Nors T.Paraskevič galėjo jaustis saugi, Konstitucinio teismo sprendimas jai buvo nepalankus, todėl ji šį sprendimą apskundė.
Pernai gegužės 25 dieną Čekijos konstitucinis teismas šiuo klausimu priėmė dar vieną sprendimą.
Ir vėl ne T.Paraskevič naudai. Teismas nusprendė, kad T.Paraskevič prieglobstį gavo ne todėl, kad ji buvo persekiojama Ukrainoje, o todėl, jog politinis susidorojimas jai grėsė Rusijoje.
„Prieglobstis nėra priežastis išduoti ją kitai šaliai ir tęsti tyrimą jos atžvilgiu. Teisingumo ministras net ir po prieglobsčio suteikimo turėjo visą teisę išduoti T.Paraskevič Ukrainai“, – konstatavo teismas.
Remdamasi šiuo Konstitucinio teismo išaiškinimu Ukraina vėl prašo T.Paraskevič ekstradicijos.
„Tai puikus pavyzdys Lietuvai, nes prieglobsčio suteikimas dėl persekiojimo vienoje šalyje negali būti priežastimi asmens neišduoti trečiajai šaliai“, – sakė R.Marčenka.
„BTA Bank“ interesams atstovaujantis advokatas tikisi, kad toks bus ir teismo sprendimas – suteikus prieglobstį S.Šalabajevui, jis turės iš naujo nagrinėti jo ekstradicijos bylą.
Paspruko, bet buvo sulaikytas
S.Šalabajevo ir M.Abliazovo nusikaltimai paaiškėjo 2009 metais, kai Kazachstano nacionalinis bankas patikrino „BTA Bank“ finansinę padėtį.
Buvo nustatyta, kad bankas yra skolingas 12 milijardų JAV dolerių, todėl jis buvo paskelbtas nemokiu. Sužinojęs, kad atsidūrė teisėsaugos akiratyje, M.Abliazovas dingo iš šalies, o 2010 metais jo pėdomis pasekė ir S.Šalabajevas.
Po kurio laiko jie abu buvo rasti Didžiojoje Britanijoje. Aferistai buvo nuteisti tik dėl čia įvykdytų nusikaltimų – už melagingus parodymus ir teismo įpareigojimų nevykdymą M.Abliazovui skirta beveik dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o 2011 metais teismas pripažino S.Šalabajevą kaltu dėl nepagarbos teismui ir už akių nuteisė jį 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Po klajonių – malonė Lietuvoje
M.Abliazovas iš Anglijos dingo iškart po nuosprendžio paskelbimo. Užpernai jis buvo sulaikytas Prancūzijoje, šios šalies areštinėje dabar ir laukia ekstradicijos.
S.Šalabajevas laisve džiaugėsi ilgiau. Iš Anglijos jis pabėgo į Latviją, iš ten – į Kiprą, po to Švediją, Estiją, trumpam apsistojo Lietuvoje, po to persikraustė į Italiją, iš jos – į Lenkiją.
Vos tik Ukrainos teisėsaugininkai išsiuntė lenkams ekstradicijos prašymą, S.Šalabajevas spruko į Lietuvą ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
Jis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, pasinaudojęs teise trumpam išeiti iš centro teritorijos S.Šalabajevas išsinuomojo kotedžą Vilniuje ir į jį atsivežė savo šeimą. Taip kazachas pažeidė galiojančias taisykles.
Nuomojamame name apsigyvenęs S.Šalabajevas buvo sulaikytas pernai liepos 28 dieną.
Kazachstano ir Ukrainos teisėsaugininkai džiaugėsi, kad lietuviai pasielgė principingai uždarydami sukčių už grotų, bet jų džiaugsmą pernai aptemdė Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
Pernai gruodžio 18 dieną S.Šalabajevas buvo paleistas į laisvę. Kaip aiškino tokią nutartį priėmusi teisėja Vitalija Norkūnaitė, jei kazachas dar kartą bandys pabėgti, ne problema – jį galės suimti kitos valstybės teisėsaugininkai.
Prokuratūra padėti negali
• Su Ukraina ir Kazachstanu ekstradicijos byloje bendradarbiaujanti Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad užginčyti Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo S.Šalabajevui negali.
• „Prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėja ir sprendimus priima Migracijos departamentas, prokuratūra šiame procese nedalyvauja“, – sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
• Pasak jos, prokuratūra savo darbą šioje istorijoje jau atliko – vykdydama tarptautinėse sutartyse numatytus Lietuvos įsipareigojimus, kreipėsi su pareiškimu dėl nurodyto asmens išdavimo į Vilniaus apygardos teismą.
• Ekstradicijos teismo procesas pradėtas. Koks bus jo rezultatas, priklausys tik nuo teismo.
