Klaipėdos apygardos teisme pirmadienį išgirdę, kas jiems gresia, tauragiškiai nustėro.
Jie verbavo socialiai pažeidžiamus žmones ir gabeno vogti drabužių į Olandiją. Tarp užverbuotųjų buvo ir nepilnamečių, ir asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų.
41 metų Gražvydas Bakaitis ir metais vyresnis Arūnas Uginčius savo kaltę pripažino tiktai iš dalies. Jie tikino nieko neverbavę – buvę paprasčiausi vagys, kartu su kitais siaubę parduotuves.
Vogė, kas po ranka pakliuvo
Pačiame Tauragės centre porą metų veikė drabužių parduotuvė, kurioje buvo prekiaujama Olandijoje vogtomis prekėmis.
Drabužius vogdavo žmonės, kuriuos į Olandiją nugabendavo tauragiškiai.
Vieni ten važiuodavo savo noru, nes nei mokėsi, nei dirbo, neturėjo pinigų, spaudė skolos, o kiti buvo verčiami.
Šių laikų vergai vogdavo ne tik drabužius, bet ir keturračius, dviračius, žoliapjoves, dyzelinius degalus.
Vogė ir maistą, mat reikėjo patiems maitintis.
Būsimų vagių dažniausiai ieškodavo G.Bakaitis, o į užsienį veždavo ir ten juos prižiūrėdavo A.Uginčius.
G.Bakaitis nurodydavo, ką ir kur vogti, terorizavo tuos, kuriems prasčiau sekdavosi, rūpinosi parduotuve Tauragėje.
Tauragėje prekės – pigesnės
Kaunietė Aušra pasakojo, kad prieš trejus metus Tauragėje, Kovo 11-osios gatvėje, pamačiusi drabužių parduotuvę užsuko ir prisipirko gerų prekių už 500 litų.
Po to važiuodama į Tauragę pas drauges ar į Klaipėdą ji visada čia užsukdavo.
Iš viso moteris šioje parduotuvėje lankėsi gal dešimt kartų, čia išleido maždaug 20 tūkst. litų – pirko striukių, suknelių, džinsų, avalynės.
Moteris aiškino, kad tai daryti tikrai apsimokėjo – striukė čia kainavo 250 litų, kitur – dvigubai brangiau. Buvo galima pasirinkti „Adidas“ ir kitų žinomų gamintojų prekių.
Parduotuvėje ji susipažino su G.Bakaičiu.
Jis neprieštaravo, kad moteris už drabužius atsiskaitytų ir pavedimu, nurodė sąskaitą, į kurią reikėtų pervesti pinigus.
Vertė keisti parodymus
Šioje byloje nustatyta apie porą dešimčių asmenų, kurie tauragiškiams vogdavo prekes.
Kai kurie jų įtikinėjo, kad vogė drabužius savarankiškai ir jokių pretenzijų neturi.
Kiti ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad buvo verčiami vogti, o teismo salėje savo parodymų išsigynė ir aiškino, jog anksčiau duoti tokius parodymus privertė tyrėjai.
Iš tikrųjų buvo priešingai: keisti parodymus vertė patys kaltinamieji.
Už vagystes sumokėdavo
Tauragėje buvo kalbama, kad drabužių vagysčių verslą įsukę vyrai visada sąžiningai sumoka pažadėtą atlyginimą.
Teisme liudiję nukentėjusieji teigė, kad už dviejų trijų savaičių darbą gaudavo ir 1000, ir 2000 litų.
Už plėšimą bausmę atliekantis vaikinas pasakojo, kad tauragiškiams rūbus vogė du mėnesius ir už tai gavo tris tūkstančius litų.
Viena vogti užverbuotų moterų nesiryžo duoti parodymų teismo salėje.
Besilaukiančiai moteriai gydytojai patarė vengti jaudulio ir stresų, ji parodymus davė vaizdo konferencijos būdu.
Moteris pasakojo, kad 2013 metų gegužę G.Bakaitis pasiūlė vykti vogti drabužių į užsienį. Jis sakęs, kad dar reikės ir namus tvarkyti.
Moteris sutiko, nes yra išsiskyrusi, viena augino tris vaikus. Į Olandiją ją nuvežė A.Uginčius.
Visi gyveno išnuomotame name, už nuomą mokėti nereikėjo.
Šalia patyrusio – naujokas
Buvo nurodoma, kokius drabužius vogti, kokių firmų, dydžių, net spalvų.
Visada į porą skirdavo vieną labiau, o kitą mažiau patyrusius vagišius.
Prekių apsaugos ženklus tauragiškiai nuimdavo magnetais. Kiti tai darė paprastomis replėmis. Vakare visi į specialų žurnalą tiksliai surašydavo, kiek, kas, iš kokių parduotuvių pavogė.
Teko patirti smurtą
„Mane skriaudė, spaudė psichologiškai, tąsė už plaukų ir ausies, kad mažai pavagiu, šaukdavo, neleisdavo išeiti iš namų, kad kam nors nepasiskųsčiau“, – pasakojo moteris.
Už tris savaites darbo ji gavo tūkstantį litų – kaip ir buvo žadėta.
Antrą kartą į užsienį vogti ji buvo išvežta prievarta. Esą atvažiavo A.Uginčius, jie gėrė kažkokius alkoholinius gėrimus. Kai atsipeikėjo, suvokė, kad jau yra Vokietijoje.
Už dviejų savaičių darbą gavo 200 eurų.
Moteris neneigė, kad keletą drabužių nugvelbė ir sau. Dėl vagysčių ji buvo įkliuvusi ir Olandijos pareigūnams. Porą kartų ji buvo apklausta ir paleista, o kartą už grotų praleido dvi savaites. Dėl vagysčių buvo sulaikyti, nubausti arba uždaryti už grotų ir dauguma kitų tauragiškių.
Bandė paveikti savo aukas
G.Bakaitis turėjo savo advokatą, bet, pasak moters, jį samdydavo tik tiems, kurie gerai vogė.
Kitiems teko valstybės skirti advokatai.
Grįžus į Lietuvą buvę darbdaviai nepaliko jos ramybėje, grasino, kad neturės ramybės, jeigu liudys prieš G.Bakaitį.
Nukentėjusioji tikino, kad buvo verčiama atsisakyti parodymų, teigti, jog į Olandiją važiavo savais reikalais arba atostogų, o vogti jai niekas neliepė. Tokį raštą ji net buvo priversta parašyti Generalinei prokuratūrai.
Dėl poveikio nukentėjusiesiems kaltinimai šioje byloje pareikšti Ligitai Dungveckytei-Bakaitienei, Arūnui Mačiuliui ir Linai Bendikienei.
Jiems prokuroras prašo skirti vienus metus, bausmę atidedant, pusantrų ir ketverius metus pataisos namuose.
