Tai naujienų portalui lrytas.lt pirmadienį patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas spaudai Ruslanas Golubovas.
G.Abeciūno pavaduotojas Kastytis Grigonis įtariamuoju kol kas netapo – jis išlieka specialiuoju liudytoju. Tai reiškia, kad jam bet kuriuo momentu gali būti pateikti įtarimai. R.Golubovo nuomone, įtariamųjų ratas gali išsiplėsti.
2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune avariją girta sukėlusi (į policijos alkoholio matuoklį įpūtė 1,66 promiles) D.Gineikaitė puolė kažkam skambinti. Liudytojai girdėjo, kaip ji šaukia paslaptingam geradariui: „Ištrauk mane, nesigailėsi.“
Išaiškėjo, kad ji bendravo su G.Abeciūnu. Vėliau pareigūnai Kauno klinikinėje ligoninėje aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, kitame – ne. Įtariama, kad juos buvo ketinama apkeisti.
Savo kaltės nepripažįsta
D.Gineikaitės advokatas Artūras Bauža portalui lrytas.lt tvirtino, kad jo klientė nepripažįsta savo kaltės.
Bylos tyrimui vadovaujantis prokuroras Gintas Ivanauskas pirmadienį nuo platesnių komentarų susilaikė. Anksčiau jis pareiškė, kad svarsto, ar D.Gineikaitės ir medikų nevertėtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau vėliau buvo nuspręsta bylos dalyviams pareikšti įtarimus.
Pareigūnų nuomone, surinkta pakankamai svarių įrodymų įtarimams pareikšti – pasirodo, D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbio buvo legaliai klausoma, tiriant kitą bylą dėl aferų Nacionalinės žemės tarnyboje.
Beveik penkis mėnesius svyravę pareigūnai pagaliau įžvelgė didelės žalos požymius byloje dėl girtumo fakto nuslėpimo.
Išties, didelė žala – akivaizdi: iškilę faktai apie girtumo fakto slėpimą, dviejų kraujo mėginių atsiradimą ligoninėje, karštligiškus pagalbos skambučius („Ištrauk mane, nesigailėsi“), pažintis, galimus nešvarius susitarimus smarkiai pakerta pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, menkina jų autoritetą. Didelė žala reiškia ne vien tik materialinius nuostolius.
Valdininkė iš pradžių jautėsi tvirtai
Panašu, kad po avarijos nuvykusi į ligoninę D.Gineikaitė buvo visiškai tikra, jog planas sukeisti kraujo mėginius bus įgyvendintas. Ligoninėje ji ne tik davė kraujo, bet ir pūtė į svaigalų matuoklį. Ji iškart pasigyrė Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, jog įpūtė nulius.
Tačiau visas kortas sumaišė teisėsauga, aptikusi du kraujo mėginius.
KKL juristas Darius Petraiktis vėliau žurnalistams pareiškė, kad oficialias duomenimis, buvo tik vienas kraujo mėginys.
Tačiau kitaip ir negalėjo būti – antras kraujo mėginys buvo slaptas, greičiausiai jau kitą dieną jis būtų apkeistas. O tikrasis mėginys, kuriame buvo alkoholio – sunaikintas.
D.Gineikaitė pažįsta G.Abeciūną dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo sveikatos sritį. Iš savivaldybės ji perėjo dirbti į NŽT 2013 metais.
Nušalinti norėtų, bet negali?
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tvirtino, kad šiuo metu yra svarstoma G.Abeciūno nušalinimo nuo pareigų galimybė, tariamasi su teisininkais. Gydymo įstaigų vadovams keliami itin aukšti reikalavimai.
Tiesa, vėliau išsiaiškinta, jog nušalinti ligoninės vadovo ministras neturi teisės – tą gali padaryti teismas, sulaukęs atitinkamo teisėsaugos pareigūnų prašymo. Tačiau nei STT, nei prokuratūra dėl nušalinimo nėra pateikusios prašymo.
Svarstoma, jog vertėtų Darbo kodekse įtvirtinti, jog ministrai galėtų nušalinti jų vadovaujamoms ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovus.
„Labai gerai, kad pagaliau atsirado galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes iki šiol, kai turėjau specialaus liudytojo statusą, tokios procesinės teisės neturėjau. Ilgą laiką buvo nuolat spekuliuojama šia tema, tačiau mano turėtas specialaus liudytojo statusas neleido tinkamai gintis. Tikiu, kad objektyvus tyrimas įrodys mano nekaltumą.
Įtarimai dar nereiškia kaltės įrodymo, o teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Nuo pat pradžių bendradarbiavau su teisėsauga ir neabejoju tyrėjų kompetencija“, – naujienų portalui lrytas.lt pareiškė KKL direktorius Gediminas Abeciūnas.
Praėjusių metų pabaigoje, pirmomis ikiteisminio tyrimo dienos G.Abeciūnas dėstė netoleruojantis korupcijos apraiškų, tačiau negalintis atsakyti už kiekvieno personalo darbuotojo veiksmus.
Ligoninę drebina skandalai
Tai – ne pirmas atvejis, kai Kauno klinikinę ligoninę krečia skandalai. Vienas iš jų yra susijęs su 11 mėnesių kūdikio Domo Drėzo mirtimi šioje gydymo įstaigoje.
Visų lygių teismai dėl kūdikio mirties pripažino kalta Gastroenterologijos skyriaus slaugytoją Valdarezą Beleškienę, kuri supainiojo vaistus ir vietoje gydytojos Jūratės Radvilavičienės paskirto gliukozės tirpalo suleido mirtiną kalio injekciją.
Išaiškėjo, kad savo kaltę neigusi V.Beleškienė nuslėpė svarbius įkalčius – švirkštus, kuriuos buvo atsinešusi į mažojo Domo palatą.
„Mano šeimos tragedijos atveju dingo švirkštai, o D.Gineikaitės atveju mįslingai atsiranda du kraujo mėginiai“, – netvarkos faktais stebėjosi mirusio kūdikio tėvas Egidijus Drėzas.
Vairuotojas nutarė pasielgti pilietiškai
„D.Gineikaitė prašė manęs nekviesti policijos. Ji siūlė susitarti už pinigus – rankose laikė pluoštą banknotų po 50 eurų. Man susidarė aiškus įspūdis, kad moteris neblaivi – ji svirduliavo, buvo susivėlusi tarsi po pobūvio, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Atrodė tarsi po gero pokylio. Nusprendžiau pasielgti pilietiškai.
Nenorėjau leisti, kad išgėręs ir avariją sukėlęs žmogus liktų nenubaustas, todėl iškviečiau policijos pareigūnus. Įpūtusi į matuoklį, ji puolė kažkam skambinti ir prašyti pagalbos“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D.Gineikaitės apgadinto automobilio vairuotojas Adomas Sabaliauskas.
Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovės pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.
