Juozas yra sunkus ligonis: beveik nevaldo galūnių, nevaikšto, yra aklas. Neįgalusis gyvena apleistame ir varganame būste.
Ne vienas giminaitis jam siūlė geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau keistoko būdo neįgalusis kratosi artimųjų pagalbos. Net ir po paaiškėjusios vagystės Juozas nori, kad juo ir toliau rūpintųsi Loreta.
Juozas už neįgalumą gaunamus pinigus laikydavo marškinių kišenėje.
Kartas nuo karto jis paprašydavo globėjos, jog ši suskaičiuotų pinigus.
Šių metų pradžioje per kelis kartus Loreta iš aklojo gudriai pasivogė pinigų: skaičiuodama dalį pasiimdavo sau, o vietoj nugvelbtų banknotų įdėdavo iš laikraščio iškirptas tokio pačio dydžio skiautes.
Vagystė paaiškėjo, kai vieną kartą pinigus perskaičiavo kitas asmuo.
Šakių policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pričiupta Loreta teisinosi, jog Juozas jai esą per mažai mokėjo už paslaugas, todėl ir ėmė vogti iš jo pinigus.
Įtarimų šešėlis buvo kritęs ir ant Loretos sugyventinio, tačiau šis tikino, jog Juozo pinigų nevogė ir nematė, ar taip darė moteris.
Teisiamųjų suole sėdinti neįgaliojo globėja gailėjosi savo poelgio, pripažino padarytą žalą ir pažadėjo ją atlyginti.
Juozas neatsisakė Loretos paslaugų ir sutiko, jog šioji už pavogtus 2 tūkst. eurų jam atidirbs.
Teisiamosios atsakomybę sunkino tai, jog jį nusikaltimą įvykdė prieš bejėgį asmenį.
Šakių teismas Loretai skyrė švelnią bausmę. Moteris šešis mėnesius turės dirbti visuomenės labui ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą. ˙
