Tądien pensininkui į laidinį telefoną paskambino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalistu prisistatęs vyriškis, neva tiriantis stambią pinigų padirbinėjimo bylą.
Jurbarkiškis nesuabejojo aferistu, nes šis kalbėjo įtikinamai.
Apsimetėlis kriminalistas pensininkui teigė, kai senyvo amžiaus žmonės Lietuvos pašte litus keitė į eurus, jiems buvo duoti labai kokybiškai padirbti eurų banknotai.
Sukčius nesunkiai jurbarkiškį įviliojo į spąstus, pareiškęs, jog pensininką yra būtina apklausti Vilniuje, tačiau esą tai galima atlikti ir telefonu.
Aferistas savo aukos klausinėjo, kokiu būdu jis gauna pensiją, ar turi namuose pinigų.
Po to pensininkui buvo liepta atsinešti prie telefono visas santaupas ir padiktuoti banknotų numerius.
Neva viską susirašęs apsimetėlis pasakė, jog pas jurbarkiškį dar atvyks komisariato darbuotojas ir specialiu aparatu patikrins banknotus.
Bemaž po valandos į pensininko duris pasibeldė aferistų bendrininkas, vaidinantis pareigūną.
Atėjęs į butą jis pareiškė, jog aparatas liko automobilyje.
„Duokite man pinigus, patikrinsiu ir atnešiu“, – tikino garbaus amžiaus auką sukčių bendrininkas.
Pensininkas patikliai jam padavė 2150 eurų ir laukė sugrįžtančio.
Nebesulaukęs tariamo pareigūno jurbarkiškis suprato, jog savo rankomis sukčiams atidavė visas santaupas. ˙
