Tądien pensininkui į laidinį telefoną paskambino Vilniaus vyriausiojo
policijos komisariato kriminalistu prisistatęs vyriškis, neva tiriantis
stambią pinigų padirbinėjimo bylą.
Jurbarkiškis nesuabejojo aferistu, nes šis kalbėjo įtikinamai.
Apsimetėlis kriminalistas pensininkui teigė, kai senyvo amžiaus žmonės
Lietuvos pašte litus keitė į eurus, jiems buvo duoti labai kokybiškai
padirbti eurų banknotai.
Sukčius nesunkiai jurbarkiškį įviliojo į spąstus, pareiškęs, jog
pensininką yra būtina apklausti Vilniuje, tačiau esą tai galima atlikti
ir telefonu.
Aferistas savo aukos klausinėjo, kokiu būdu jis gauna pensiją, ar turi
namuose pinigų.
Po to pensininkui buvo liepta atsinešti prie telefono visas santaupas ir
padiktuoti banknotų numerius.
Neva viską susirašęs apsimetėlis pasakė, jog pas jurbarkiškį dar atvyks
komisariato darbuotojas ir specialiu aparatu patikrins banknotus.
Bemaž po valandos į pensininko duris pasibeldė aferistų bendrininkas,
vaidinantis pareigūną.
Atėjęs į butą jis pareiškė, jog aparatas liko automobilyje.
„Duokite man pinigus, patikrinsiu ir atnešiu“, – tikino garbaus amžiaus
auką sukčių bendrininkas.
Pensininkas patikliai jam padavė 2150 eurų ir laukė sugrįžtančio.
Nebesulaukęs tariamo pareigūno jurbarkiškis suprato, jog savo rankomis
sukčiams atidavė visas santaupas.
˙