Šiose bylose beveik keturių milijonų eurų (13,5 milijonų litų) pasisavinimu kaltinami šeši bendrininkų grupėje veikę kauniečiai.
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, vienas iš jų įsiregistravo realiai jokios veiklos nevykdančios įmonės direktoriumi. Ši įmonė buvo naudojama kaip priedanga slėpti nusikalstamos veikos pėdsakus, o jos vadovas teikė bendrininkams priemones, reikalingas nusikalstamoms veikoms vykdyti, bei kaip įmonės direktorius pasirašinėjo pats arba surasdavo žmogų, kuris už atlygį sutiktų pasirašyti pateikiamuose suklastotuose dokumentuose.
Kiti penki kaltinamieji tuo metu vadovavo realiai žemės sklypais ir kitu nekilnojamuoju turtu prekiaujančioms įmonėms.
Kaip išsiaiškino Finansinių tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybos specialistai ir pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, žemės sklypai buvo nuperkami fiktyvios įmonės vardu už realią rinkos kainą, o sekančią ar po kelių dienų – neva parduodami bendrininkų atstovaujamoms įmonėms už keliasdešimt kartų didesnę kainą.
Tačiau kaltinamieji jų pačių kontroliuojamai, jokios realios veiklos nevykdančiai įmonei, šių išpūstų sumų nemokėdavo, o jas pasisavindavo.
„Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas dėl to, kad įmonės iš tiesų vykdė veiklą ir intensyviai prekiavo žemės sklypais. Todėl iš daugybės tikrų sandorių buvo labai sudėtinga atrinkti tuos, kurie buvo apsimestiniai, nusikalstami.
Siekiant atskleisti šiuos nusikaltimus buvo atliktas didžiulis ir labai sudėtingas darbas, pasitelkti specialistai, kurie atliko kruopštų dešimties tarpusavyje susijusių įmonių ūkinės ir finansinės veiklos tyrimą bei ilgą laiką įdėmiai analizavo pateiktus duomenis“ – apie ikiteisminių tyrimų sudėtingumą kalbėjo jiems vadovavęs prokuroras G.Eidukevičius.
Jokios veiklos nevykdančios įmonės vardu iš viso žemės sklypų buvo nupirkta už beveik 300 tūkst. eurų. 4,2 mln. eurų – tai suma, už kurią tie patys sklypai neva buvo parduoti kaltinamųjų atstovaujamoms bendrovėms.
Kaip jau buvo minėta, pinigai už bendrovių neva pirktus sklypus, juos „pardavusios“ įmonės sąskaitos taip ir nepasiekė.
Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų nekilnojamam turtui, automobiliams bei sąskaitoms bankuose.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
