Kauno pareigūnė: „Gali būti, mano kolega dirba nusikaltėliams“

Slaptos informacijos nutekinimu Žemaitijos nusikaltėliams kaltinta Kauno policijos tyrėja Dalia Jasevičienė praėjusią savaitę apskundė Generalinės prokuratūros prokuroro Antano Stepučinsko nutarimą nutraukti bylą dėl senaties.

Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėja atskleidė naujų skandalingų faktų apie savo darbo užkulisus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėja atskleidė naujų skandalingų faktų apie savo darbo užkulisus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 17, 2016, 12:18 PM, atnaujinta May 15, 2017, 4:41 PM

Visiškos reabilitacijos siekianti pareigūnė savo skunde, skirtame Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Raimondui Petrauskui, atskleidė skandalingus faktus apie tyrimo detales ir vieną savo kolegą iš Panemunės policijos komisariato.

Pas vagių gaujos narį, devynis kartus teistą Artūrą S. iš Kretingos ir jo pažįstamą, teisėsaugai taip pat ne kartą įkliuvusį Donatą R. atsidūrė operatyviniai duomenys apie nusikaltėlių grupuotės narių teistumus ir jiems iškeltas baudžiamąsias bylas.

Į policijos akiratį pakliuvo pati Kauno Panemunės komisariato kriminalistė D.Jasevičienė, tyrusi Artūro S. sužalojimo bylą – nustatyta, kad dokumentai buvo nufotografuoti, naudojantis šios pareigūnės fotoaparatu „Canon“.

Byla siūta baltais siūlais

Tačiau D.Jasevičienė pateikė alibi – slapto fotografavimo dieną ji buvo ne Kaune, o atostogavo.

Pareigūnė pateikė banko kortelės išrašą, kuriame užfiksuota, kad ji pylėsi degalų už 230 kilometrų nuo Kauno. Moteris taip pat tikino, kad yra liudininkų, galinčių patvirtinti jos alibi.

Išaiškėjo ir kitų keistų dalykų. Byla dėl informacijos nutekinimo buvo iškelta po kratos, atliktos pas kretingiškį Artūrą S.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, jog per kratą rastas USB laikiklis su mikroatminties kortele, jame esą ir buvo nufotografuoti dokumentai.

„Tačiau iš kratos apžiūros protokolo matyti, kad joks USB laikiklis su mikroatminties kortele nebuvo rastas. Byla buvo susiūta baltais siūlais. Kažkam, matyt, reikėjo trūks plyš man pakenkti“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino D.Jasevičienė, siekianti, jog byla būtų nutraukta ne dėl senaties, o nesant nusikaltimo sudėties.

Tyrėjas – nelojalus policijai?

Iškilo klausimas – kas tuomet paėmė tarnybiniame D.Jasevičienės seife gulėjusią operatyvinę medžiagą ir perdavė ją nusikaltėlių pasaulio atstovams?

Skunde policininkė nurodė įtarianti savo kolegą, dirbantį tame pačiame komisariate: „Šis pareigūnas man ne kartą buvo sukėlęs abejonių dėl savo lojalumo policijai.“

Tyrėja bendradarbiui esą kartą yra į akis sakiusi, jog įtaria jį bendradarbiaujant su nusikaltėliais. Šis neva atrėžė, jog ras būdų, kaip ją pašalinti iš policijos. Po konfliktų kilo skandalas – D.Jasevičienė buvo apkaltinta dėl nutekintos informacijos.

Anot D.Jasevičienės, dar nuo 2013 metų ji ne kartą tarnybiniu elektroniniu paštu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrių, pranešdama konkrečius faktus apie minėtą kolegą.

Viename tarnybinių pareiškimų, adresuotame Panemunės komisariato vadovams, tyrėja D.Jasevičienė prisiminė Drobės gatvėje esančio namo vagystę.

Sulaukusi policijos budėtojo pranešimo apie šį nusikaltimą, D.Jasevičienė jam pasakė, jog yra išvykusi į kitą įvykį, bet kai tik baigs darbą, iškart nuvažiuos į Drobės gatvę.

Baigusi dirbti vieną darbą ji iš budėtojo išgirdo, jog vykti į Drobės gatvę nebereikia – visi reikalingi dokumentai jau užpildyti. Baudžiamosios bylos nutarta nekelti.

Keistas vagystės tyrimas

Išaiškėjo, jog tirti namo vagystės buvo atvykęs tyrėjas, keliantis įtarimus D.Jasevičienei. Jis kartu atvažiavusiam miesto Kriminalistinių tyrimų valdybos (KTV) specialistui pareiškė, jog ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, todėl įvykio vietos tirti nereikia – nebuvo pildomi blankai, fotolentelės, nepateikta išvados apie rastus ir užfiksuotus įsibrovimo požymius. Neatlikus pirminių veiksmų įvykio vietoje, neužfiksavus nusikaltimo požymių ir pėdsakų, vagys tuo metu liko nesurasti.

Pasak D.Jasevičienės, minėtas tyrėjas po vagystės bendravo su liudininku, mačiusiu du jaunuolius, iš kurių vienas buvo įsibrovęs į namą Drobės gatvėje, o kitas stovėjo lauke, sargyboje. Ši informacija, galėjusi padėti tyrimui, neva nebuvo įforminta.

Nepaisant skandalingų faktų, šis tyrėjas iki šiol tebedirba policijoje.

Tyrė vagių gaujos nario bylą

Slaptos žinios iš policijos nutekėjo D.Jasevičienei tiriant Klaipėdos rajone gyvenančio 38 metų Rimo S. ir jo draugo, devynis kartus teisto 32 metų kretingiškio Artūro S. sunkaus kūno sužalojimo bylą.

Šie žemaičiai, priskiriami prie gaujos, vagiančios automobilius ir daiktus bei pinigus iš prabangių butų, 2012 metų pabaigoje buvo žiauriai sumušti viename Kauno motelyje. Ilgai traumas gydęsi vyrai nepanoro policijai atskleisti užpuolimo detalių.

Įtariama, kad jie buvo užpulti Kauno ir Žemaitijos nusikalstamoms gaujoms nepasidalijus įtakos sferų. D.Jasevičienė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos valdybos 1-ojo skyriaus gavo dokumentų, kuriuose surinkta operatyvinė informacija apie abiejų nukentėjusiųjų teistumus ir jiems iškeltas baudžiamąsias bylas.

Operatyviniai duomenys buvo užrakinti Panemunės komisariate esančio D.Jasevičienės kabineto seife. Slaptus duomenis sudarė 41 lapas. Kaip vėliau paaiškėjo, visi dokumentai buvo nufotografuoti ir perduoti Artūrui S. ir jo pažįstamam, teisėsaugai gerai žinomam 32 metų Donatui R.

Pareigūnai per kratą neteko žado

Tirdami vieno automobilio vagystę 2013 metų spalio pabaigoje pareigūnai atliko kratą Kretingoje gyvenančio Artūro S. namuose. Tyrėjai rado tai, ko nesitikėjo: Kaune saugotų dokumentų fotografijas.

41 lapo, laikyto D.Jasevičienės kabinete, nuotraukos atsidūrė pas Artūrą S., nors jis neturėjo teisės susipažinti su šiais duomenimis. Tie patys dokumentai buvo aptikti ir Donato R. mobiliajame telefone.

Aptikus iš D.Jasevičienės tiriamos bylos nutekėjusius dokumentus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinės paslapties atskleidimo. Nustatyta, kad operatyvinės medžiagos nuotraukos buvo padarytos 2013 metų vasarį, naudojantis šios kriminalistės fotoaparatu „Canon“.

Praėjus daugiau negu metams – 2014 metų vasarį – D.Jasevičienė buvo iškviesta į Policijos departamento Imuniteto valdybą Vilniuje. Kolegos paėmė jos fotoaparatą. Dar po trijų mėnesių jai buvo pateikti įtarimai.

Kriminalistė nedavė parodymų vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl tarnybinės paslapties atskleidimo. Tuo metu ji laukėsi pirmo, o paskui – ir antro kūdikio. Pareigūnės tikinimu, ji nenorėjo patirti streso nėštumo laikotarpiu, todėl nedalyvavo apklausose.

Teisme paaiškėjo naujų faktų

Kauno apylinkės teismas pareigūnės bylą pradėjo svarstyti 2016 metų gegužės 31 dieną. D.Jasevičienė šio posėdžio metu teigė, kad slapto fotografavimo dieną – 2013 metų vasario 22-ąją – ji buvo ne Kaune, o atostogavo. Pareigūnė pateikė banko kortelės išrašą, kuriame užfiksuota, kad ji pylėsi degalus už 230 kilometrų nuo Kauno.

Moteris taip pat tvirtino, kad yra liudininkų, galinčių patvirtinti jos alibi. Prokuroras A.Stepučinskas iškart paprašė teismo grąžinti bylą vienam mėnesiui tyrimui papildyti, o liepos 29 dieną nusprendė tyrimą nutraukti dėl senaties.

Policininkės vyras teistas už vagystes

Pareigūnė įtaria, kad į jos seifą įsibrovė, bylą nufotografavo ir informaciją nusikaltėliams perdavė vienas jos kolega, su kuriuo ji jau seniai nesutarė. Tiesa, bendradarbio ji neįvardijo, o jos pateikta istorija apie kerštą ir intrigas gali būti tiktai gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės.

Policijos tyrėjos D.Jasevičienės vyras Nerijus Jasevičius anksčiau buvo teistas už maisto produktų ir skalbyklės vagystę. Pareigūnės sutuoktinį pažinojo ir jos minėtas kolega – tarp vyriškių buvo perbėgusi juoda katė. Pasak D.Jasevičienės, tai irgi galėjo nulemti bendradarbio kerštą.

Pirmą kartą tyrėja buvo apklausta praėjus vos dviem savaitėms nuo jos ir N.Jasevičiaus vestuvių.

Daugiau nei dešimtmetį policijoje dirbanti D.Jasevičienė nebuvo nė karto bausta už tarnybinius nusižengimus, jai buvo įteiktos kelios padėkos už gerą darbą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.