Daiktiniai įrodymai sunaikinami tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Tokios įstatymuose numatytos tvarkos beveik be išimčių laikosi policija ir prokuratūra.
Bet policijos pareigūnams tikru galvos skausmu tampa Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliekami patikrinimai. Ypač jei inspektoriai aptinka šiurkščių pažeidimų, daiktiniais įrodymais tampa, pavyzdžiui, šimtai tonų mėsos ar pilni sunkvežimiai vaisių.
Sudomino radinys mašinoje
Nors didelį kiekį įtartinų produktų aptikusiems VMVT inspektoriams pažeidimai dažnai atrodo akivaizdūs, policija nusikaltimų kažkodėl neįžvelgia ir tyrimus nutraukia.
Tyrimas baigtas – nebereikia ir įrodymų. Štai kovo mėnesį Vilniaus muitinės sandėliuose net 118 tonų įtartinos šaldytos mėsos aptikę VMVT inspektoriai netrukus iš policijos sulaukė atsakymo, kad nusikaltimo nebuvo.
Šaldytų mėsos gaminių prikištą sunkvežimį VMVT specialistai aptiko šalia bendrovės „Vilniaus bakalėja“, kuri nuomoja sandėlius krovinių gabentojams.
Aptiko ritinius etikečių
Inspektoriams kilo įtarimų, kad bandoma nuslėpti ne tik šaldytos mėsos kilmę, bet ir jos galiojimo laiką. Šaldytų produktų pakuotės nebuvo paženklintos, bet viename sandėlių tikrintojai aptiko įvairių etikečių ir net 23 ritinius joms priklijuoti skirtų lipdukų.
Įtariama, kad prieš patekdami į prekybos vietas produktai galėjo būti perpakuoti, o ant pakuočių užklijuotos gamintoją ir galiojimo laiką nurodančios etiketės.
Inspektoriai išsiaiškino, kad sandėlį iš „Vilniaus bakalėjos“ nuomojosi šaldytų mėsos produktų ir subproduktų importu užsiimanti bendrovė „Aksema“.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad šaldyta mėsa priklausė bendrovei „Luki“. Nors įtarimai atrodė rimti – sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir dokumentų klastojimas, – įstatymams, teisėsaugininkų teigimu, nusižengta nebuvo.
Po tokių išvadų inspektoriams lieka griebtis už galvos ir pradėti galvoti, kad geriau išvis nieko nedaryti. Juolab kad bandančiam tai daryti VMVT vadovui Jonui Miliui jau atsirūgo – už pernelyg didelį aktyvumą jam pareikšti įtarimai.
Kas mokės už naikinimą?
Nusikaltimo neįžvelgę Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai tyrimą nutraukė prieš porą mėnesių, bet kur yra 118 tonų mėsos, „Luki“ vadovas Gediminas Rastenis nežino iki šiol.
„Logiška, kad krovinys turi būti saugomas iki tyrimo pabaigos. Mes kreipėmės į VMVT, bet buvo liepta aiškintis su institucija, kuri mus sulaikė, – Vilniaus ekonomine policija. Bet su ja bendros kalbos neradome ir atsakymo negavome“, – sakė verslininkas.
G.Rastenis neabejoja, kad šaldytos mėsos gaminius teks sunaikinti arba sušerti žvėrims, nes po pusmetį trukusio tyrimo ji maistui nebetinkama: „Pirkėjas už mėsą mums buvo sumokėjęs, todėl dėl krovinio konfiskavimo nuostolių nepatyrėme. Tik neaišku, kas turės sumokėti už sandėlio nuomą ir pasenusių produktų sunaikinimą.“
Policija kratosi maisto
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis tikino, kad tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl didelio kiekio maisto produktų, sprendimą dėl įrodymų saugojimo prašoma priimti VMVT specialistų: „Tikrindama maisto įmones ar importuotojus policija paprastai kviečiasi VMVT specialistus, kurie ir nusprendžia, ką daryti su sulaikytais maisto produktais.
Jei jų kokybė nekelia abejonės, kartais savininkams leidžiama juos realizuoti, bet abejotini produktai sunaikinami.“
Jeigu su maisto pardavėjais susijusi policijos operacija labai slapta, R.Matonio teigimu, VMVT inspektoriai iškviečiami vėliau.
Braškės keliavo po pasaulį
Prieš kelis mėnesius pareigūnams teko sukti galvą, ką daryti su 56 tonomis braškių. Jas Vilniaus ekonominės policijos pareigūnai ir VMVT inspektoriai aptiko patikrinę Vilniaus Kirtimų rajone esančius sandėlius ir šalia jų stovinčius vilkikus.
Dalis braškių, kurių kilmės dokumentuose nurodytos egzotiškos šalys – Dramblio Kaulo Krantas ir Siera Leonė, priklausė jau anksčiau į inspektorių akiratį patekusiai bendrovei „Luki“.
Valstybinė augalininkystės tarnyba pareigūnams nurodė, kad ši bendrovė visai nėra įtraukta į fitosanitarinį registrą, kuris leidžia gabenti, laikyti sandėliuose ir platinti augalinius produktus. Reikalingų sertifikatų neturėjo ir kitos dvi braškes laikiusios įmonės.
Aliejus – ne tik maistui
Niekas neapsinuodijo, vadinasi, nėra ko tirti. Pateikę būtent tokį argumentą Panevėžio policijos pareigūnai numojo ranka į VMVT pranešimą, kad bendrovėje „SV Obeliai“ maistui gali būti naudojamas techninis rapsų aliejus.
Šią Rokiškio rajone esančią aliejaus gamyklą dar 2005 metais įsigijo bendrovė „Šiaurės vilkas“.
Siekdami išsiaiškinti, ar žmonių maistui nepateko rapsų aliejaus, skirto naudoti technikai arba pramonėje, VMVT specialistai lankėsi ne tik bendrovėje „SV Obeliai“, prekybos centruose, bet ir tikrino muitinės bei kitų tarnybų dokumentus.
Senų dokumentų neišsaugojo
Oficialiai skelbiama, jog maistui skirtas rapsų aliejus bendrovėje „SV Obeliai“ negaminamas nuo 2014 metų gegužės, tačiau tikrintojams kilo įtarimų, nes kai kurie dokumentai apie žaliavų gabenimą ir aliejaus išpilstymą buvo slepiami.
Įmonės atstovai paaiškino, kad 2014 metais pasikeitė visi administracijos darbuotojai, todėl neišsaugoti ankstesnių metų maistinio rapsų aliejaus gamybos, apskaitos ir savikontrolės žurnalai.
Išsiaiškinusi, kad „SV Obeliai“ keturiolika kartų pirko rapsų aliejų iš kitos bendrovės, kuri nebuvo registruota kaip maisto tvarkymo įmonė, VMVT kreipėsi į Panevėžio policiją.
Butelius rinko iš parduotuvių
Pareigūnams buvo pateikti ir muitinės dokumentai, kuriuose šios siuntos buvo deklaruotos kaip rapsų aliejus, skirtas naudoti technikai ir pramonėje.
Siekdami išsiaiškinti, ar į rinką iš tiesų pateko tinkamos kokybės aliejus, VMVT specialistai jo likučius surinko iš didžiųjų prekybos centrų. Viename jų dar buvo likę 142 buteliai, iš jų ir buvo paimti mėginiai tyrimams.
Visos šios informacijos Panevėžio policijos pareigūnams neprireikė – užteko žvilgtelėti į savo registruotų įvykių suvestines.
„Policijos įvykių registre nebuvo pranešimų iš asmenų, apsinuodijusių rapsų aliejumi“, – atsakė pareigūnai ir tyrimo nepradėjo.
