Teismas: buvę omonininkai kalti dėl Medininkų žudynių

„Kaltinimas pilnai pasitvirtino“, – sakė teisėja Jolanta Čepukėnienė. 

1991 metais įvykdytą septynių savo pareigas vykdžiusių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymą teisėsaugos pareigūnai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui. Teismo nuosprendyje pažymima, kad pareigūnai nužudyti, nes „vykdė tarnybines pareigas Nepriklausomybę atstačiusiai Respublikai“.

Taip pat nurodoma, kad nuteistieji nusikaltimą įvykdė remdami Sovietų sąjungos ir OMON organizacijos politiką dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti civilius, juos žudyti, sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. 

Teismas paskelbė, kad tokia bausmė skirta atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo suplanuotas, apgalvotas atvykimo ir pasišalinimo planas, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra teisinga ir adekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui, ją skiriant, bus įgyvendintas vienas iš baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principas. 

Rusijos piliečiai Andrejus Laktionovas, Česlavas Mlynikas ir Aleksandras Ryžovas pripažinti žudę civilius. Teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš nuteistųjų priteisė 653 tūkst. 850 eurus valstybei padarytos žalos.

Ši žala atsirado dėl pareigūnų šeimų nariams išmokėtų pašalpų ir mokamų pensijos, pareigūnų laidojimo išlaidų, kapaviečių tvarkymo, paminklo pastatymo, sužalotų pareigūnų gydymo išlaidos. 

Taip pat priteisti šimtatūkstantiniai ieškiniai nužudytų asmenų artimiesiems: tėvams, našlėms ir vaikams. Kiekvienas jų turėtų gauti po 100 tūkst. eurų. 

„Įvykdytas nusikaltimas žmogaus gyvybei. Mirė artimi jiems giminaičiai, jie buvo šeimos maitintojai, buvo suluošinta vaikų vaikystė, pašlijo artimųjų sveikata“, – sakė teisėja J.Čepukėnienė. 

Kaltinamiesiems nuosprendis paskelbtas už akių, teismo procese Lietuvoje jie nedalyvavo. 

Rusija šiuo klausimu su Lietuva nebendradarbiauja ir nesutinka išduoti savo piliečių. Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais leidžia nagrinėti bylas kaltinamiesiems už akių. 

Nuosprendis nėra galutinis – jis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Priimtas nuosprendis bus įteiktas nuteistųjų gynėjams.

Omonininkams procese atstovavo Lietuvos valstybės skirti gynėjai, Vilniuje praktikuojantys advokatai. Nuosprendis per Lietuvos teisingumo ministeriją, kreipiantis teisinės pagalbos prašymo, bus išsiųstas Rusijai, kur turėtų pasiekti čia gyvenančius nuteistuosius. 

Gynėjai prašė išteisinti kaltinamuosius, neįrodžius jų kaltės, o jeigu jie ir bus pripažinti kaltais, skirti švelnesnę bausmę nei siūlo prokurorai. Generalinė prokuratūra visus kaltinamuosius prašė pripažinti kaltais ir skirti įkalinimą iki gyvos galvos. 

Siūlydamas bausmę valstybės kaltintojas prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad Medininkų pasienio posto pareigūnai nužudyti tęstinės karinės agresijos metu, o omonininkai pažeidė įstatymus ir karo papročius, įvykdė Niurnbergo tribunolo jurisdikcijai priskirtus nusikaltimus taikai ir žmoniškumui. 

Pasak S.Versecko, nors to meto Lietuvoje nebuvo numatyta atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui, jau galiojo tarptautinės teisės normos, numatančios atsakomybę už tokius nusikaltimus. Kaltinamieji aiškiai žinojo ir suvokė Sovietų Sąjungos vykdymą politiką. 

Bylos duomenimis, Rygos OMON vadovas Č.Mlynikas davė įsakymą užpulti Medininkų postą, o A.Laktionovas ir A.Ryžovas, remdami sovietų politiką, šį įsakymą įvykdė. 

Teismas nuosprendyje akcentavo ir politinį bei istorinį kontekstą. Jis paskelbė, jog nustatyta, kad Sovietų sąjunga Lietuvą ir Latviją siekė grąžinti į Sovietų sąjungos sudėtį, norėjo tęsti šių valstybių okupaciją ir aneksiją, skelbė ekonominę blokadą, į Lietuvą ir Latviją neteisėtai buvo įvesti sovietų daliniai. 

Ši byla teismui nagrinėti perduota 2013 metų gruodį. 

Tai antroji teismą pasiekusi byla dėl šio nusikaltimo. Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas vienas asmuo. 2011 metų pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį, buvusį omonininką Konstantiną Michailovą įkalino iki gyvos galvos. 

Lietuvos apeliaciniam teismui šią vasarą atmetus nuteistojo skundą, nuosprendis įsiteisėjo. Penktadienį paskelbtame Vilniaus apygardos teismas rėmėsi ir jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu K.Michailovo byloje. 

Pripažinti tris omonininkus įtariamaisiais ir perduoti šią bylą teismui tapo įmanoma, kai 2010 metų gruodžio mėnesį buvo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

Šios pataisos numatė galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese. 

1991-ųjų liepos 31 dieną Medininkuose buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Stanislovas Orlavičius, Antanas Musteikis ir Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas. Nusikaltimo metu iššauta ne mažiau 16 šūvių, naudoti savadarbiai ginklų slopintuvai. 

Iš omonininkų priteistos ir išlaidos, patirtos ežere ieškant ginklo 

Medininkų byloje nuteistiems omonininkams teks apmokėti ir išlaidas, kurias Lietuva patyrė, kai Ežerinio ežere Trakų rajone buvo ieškomas žudynėse galbūt naudotas šaunamasis ginklas. Jo rasti taip ir nepavyko, nors liudytojai buvo nurodę, kad čia gali būti paslėptas automatas. 

„Buvo atlikti didelio masto darbai – dumblo šalinimo, narų panaudojimo, metalo ieškiklių“, – sakė teisėja J.Čepukėnienė. 

Ginklo paieškos išlaidos siekia daugiau nei 114 tūkst. eurų ir yra priteistas iš nuteistųjų kaip proceso išlaidos. 

Č.Mlynikas ir A.Laktionovas anksčiau yra yra teigę, kad įvykių metu buvo atvykę į Vilnių, buvo OMON bazėje, Medininkų žudynių metu niekur iš jos nebuvo išvykę. A.Ryžovas iš viso neigė, kad buvo tądien atvykęs į OMON bazę. Teismo proceso metu su juos Vilniuje ginančiais advokatais nesusisiekė ir savo byla nesidomėjo. 

Nuteistiesiems galioja išduotas Europos arešto orderis, taip pat galioja anksčiau už akių skirtas suėmimas. Jeigu jie išvyktų į užsienį, gali būti sulaikyti ir perduoti Lietuvai. 

Kaip žurnalistams sakė prokuroras S.Verseckas, pareigūnams buvo pavykę susisiekti tik su A.Ryžovu, jis Rusijoje buvo nuteistas ir atliko bausmę už šioje šalyje įvykdytą nusikaltimą. Jam vieninteliam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą Medininkų byloje, tačiau buvęs omonininkas atsisakė duoti Lietuvai paaiškinimus. 

„Rusija turėtų jaustis tiek moraliai, tiek teisiškai atsakinga už tą Lietuvai padarytą žalą. Kaip Sovietų sąjungos teisių peremėja“, – sakė S.Verseckas, žurnalistų paklaustas dėl žalos, kuri priteista nuosprendžiu, atlyginimo klausimo. 

Gali būti, kad šiuo nuosprendžiu bus baigtas procesas dėl žudynių Medininkuose, prokuratūra dėl šio įvykio daugiau jokių tyrimų neatlieka. Prokuratūrą nuosprendis tenkina, nes ji nuteistųjų veiksmus kvalifikavo, kaip prašė kaltintojai. 

„Manau, kad šioje byloje skundo tikrai nebeteiksime“, – sakė S.Verseckas. 

Tuo metu per žudynes žuvusio Stanislovo Orlavičiaus sūnus Justinas Orlavičius penktadienį sakė, kad teismą palieka su dvejopomis mintimis. 

„Viena vertus, tai kaip mažas žingsnelis link teisingumo, kita vertus, sakykim, apmaudas, kad procesas užtruko taip ilgai“, – žurnalistams sakė J.Orlavičius. 

Jo manymu, galbūt objektyviai ir nebuvo galima tikėtis greito proceso, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nebendradarbiavo su teisėsauga. 

Jis sakė, kad jam atrodo „šiek tiek juokinga“, jog teismas, skirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teigia, kad bus pasiektas bausmės neišvengiamumo principas, nors nuteistieji slapstosi užsienyje ir nėra sulaikyti. 

„To teisingumo trūksta, kita vetus, bent jau iš Lietuvos institucijų pusės padaryta – įvardyti kaltinamieji, išduota krūva dokumentų, pagal kuriuos tie asmenys ieškomi. Dvejopos mintys – ar buvo galima padaryti daugiau? Ar ateityje galime sulaukti kaltinamųjų išdavimo. Viskas labai priklauso nuo kai kurių šalių geranoriškumo“, – žurnalistams sakė Š.Orlavičius. 

Jo sesuo Jolanta Martinson nuosprendžio klausėsi verkdama. 

„Ar palengvėjo? Ne. Gyventi reikia, gyvename, sukūrėme savo šeimas, tiesiog sunku augti be tėčio. (..) Sunku, gaila, kapus lankome. Man sunku buvo augti, aš turėjau už save kovoti. Ne piniguose, ne sumose esmė. Kažkas eina pas tėtį ant peties pasiguosti, kažkas važiuoja į kapus“, – liejo nuoskaudą vaikystėje tėvo netekusi moteris.