Iššvaistė patikėtą įmonės turtą
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 61 metų verslininkas P.Jurgutis, kai jis dar buvo „Klaipėdos hidrotechnika“ generaliniu direktoriumi, sudarė keturias pirkimo ir pardavimo sutartis dėl žemės sklypų Ignalinos ir Zarasų rajonuose įsigijimo žinodamas, kad įmonė valstybės biudžetui skolinga apie 1 mln. 560 tūkst. eurų.
Bankrutuojanti P.Jurgučio įmonė anksčiau buvo pagrindinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto statybų (KVJU) rangovė, bet vėliau neteko pelningų užsakymų ir ėmė ristis žemyn. Ypač po to, kai įsivėlė į klampius teisminius ginčus su Eugenijaus Gentvilo vadovaujama uosto direkcija.
Finansinių problemų kamuojama „Klaipėdos hidrotechnika“ daugiau apie 357 tūkst. eurų įsiskolino „Sodros“ biudžetui. Sutartis dėl žemės pirkimo ir padavimo P.Jurgutis sudarė 2010 metų spalio 29-ąją, po to, kai „Sodra“ teismui pateikė ieškinį reikalaudama įmonei iškelti bankroto bylą.
Nors perkami žemės sklypai su „Klaipėdos hidrotechnikos“ tiesiogine veikla nebuvo susiję, P.Jurgutis pagal sutartis juos įsigijo už tokią kainą, kuri tada maždaug 19–25 kartus viršijo vidutinę žemės vertę rinkoje.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad P.Jurgutis taip iššvaistė jam patikėtą jo žinioje buvusį didelį bankrutuojančios bendrovės turtą, kurio vertė iš viso siekia apie 527 tūkst. eurų.
Nupirkti sklypai – investicija į aeitį?
Prieš teismą stojęs P.Jurgutis neigė prokurorų kaltinimus. Verslininkas nurodė, kad žemės sklypus nusprendęs įsigyti kaip investiciją į ateitį, planavo juos pardavęs gauti pelno arba kitaip plėtoti savo verslą, statyti naujus pastatus.
P.Jurgutis paaiškino, kad perkamų žemės sklypų pirkinių vertės tada nenustatinėjęs, o tik pasidomėjęs šalia esančių sklypų tuometėmis pardavimo kainomis ir taip viską suderinęs su pardavėjais.
Tokia kaltinamojo versija nepatikėjęs teismas nusprendė, kad ikiteisminio tyrimo dėl neteisėto įmonės lėšų naudojimo duomenys neginčytinai atskleidžia „Klaipėdos hidrotechnikos“ turto iššvaistymo mechanizmą.
Teisme liudijęs sutartis su P.Jurgučiu sudaręs keturių žemės sklypų pardavėjas nurodė už juos gavęs tik apie 2,9 tūkst. eurų.
Sklypų savininkas sakė iš pradžių nekreipęs dėmesio į pasirašytus dokumentus, bet kai pamatė, kad jose nurodytos žymiai didesnės nei sutarta sumos, išsigando, pasimetė, tačiau nieko nebedarė.
Lengvinančių aplinkybių neįžvelgta
Buvusi „Klaipėdos hidrotechnikos“ finansininkė teisme liudijo, kad įmonės padėtis buvo labai sudėtinga, apie veiklos plėtrą, žemių įsigijimą nekalbėta, todėl P.Jurgučio žemės sklypų pardavimo sutartys jai buvo didelė naujiena.
Teisme pasisakė dar vienas liudytojas, pagal miško projektą tvarkęs P.Jurgučio „Klaipėdos hidrotechnikos“ lėšomis perkamą žemę. Pasak jo, pagal tuometinę rinkos vertę šie sklypai negalėjo tiek daug kainuoti.
Nuosprendyje nurodyta, kad pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų atlikto tyrimo ataskaita, žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartys, kita įrodomoji medžiaga tik patvirtino P.Jurgučio kaltę.
Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, kad P.Jurgutis padarė sunkų nusikaltimą, kad jis anksčiau buvo teistas, turintis sveikatos problemų. Jo atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Verslininko turtas – areštuotas
Nors P.Jurgutis savo kaltės nepripažino, Klaipėdos apygardos teismo nuomone, tikslus galima pasiekti jam atliekant trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę.
Po teismo verdikto nuteistasis įpareigotas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat jis turės atlyginti 527 tūkst. eurų žalą.
Teismas pratęsė laikinąjį P.Jurgučio nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Tarp ieškiniams užtikrinti areštuoto turto yra ir verslininko išpuoselėta kaimo sodyba su tvenkiniais netoli Klaipėdos.
Klaipėdos apygardos prokuratūra buvusį „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovą kaltino neteisėtai perleidus didelės vertės areštuotą įmonės turtą. Tačiau taip suformuluotas kaltinimas teisme nepasitvirtino.
„Nuosprendį dar galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui“, – pažymėjo Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas.
Prieš trejus metus P.Jurgutis nuteistas kalėti pusketvirtų metų už Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valdininko Alfonso Šimkaus papirkimą. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
P.Jurgutis kėsinosi papirkti ir KVJU direkcijos vadovo pareigas ėjusį E.Gentvilą. Pastarasis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Už nusikalstamą veiklą verslininkui skirta dveji metai nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant.
