Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad 2014 metų lapkričio pabaigoje Darbo birža ir E.B. sudarė dvišalę mokymo sutartį, kuria Darbo birža įsipareigojo sumokėti už jo pasirinktą profesinį mokymą ir kas mėnesį jam mokėti stipendiją.
Kaunietis pagal šią sutartį pirmiausia turėjo įgyti apdailininko kvalifikaciją. Toliau jam reikėjo per šešis mėnesius arba pačiam susirasti darbą, arba pasinaudoti Darbo biržos pateiktais darbo pasiūlymais, arba tiek pat laiko vykdyti individualiąją veiklą.
Savo parašu E.B. patvirtino, kad jei nesilaikys sutartyje numatytų sąlygų, grąžins už mokslą sumokėtus pinigus.
Apdailininko išsilavinimą vyriškis įgijo, tačiau individualiąja veikla vertėsi vos 3 mėnesius iš reikiamų 6.
Prieš kreipdamasi į teismą Darbo birža geranoriškai ragino vyrą grąžinti pinigus, tačiau jis į tai nereagavo ir įsipareigojimų nevykdė.
Teismas šiuo sprendimu E.B. įpareigojo ne tik Darbo biržai grąžinti pinigus, bet ir sumokėti žyminį mokestį, atlyginti išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
Sprendime, priimtame už akių, pažymima, kad E.B. įstatymo nustatyta tvarka negali skųsti šio sprendimo apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų pateikti jį priėmusiam teismui pareiškimą, jog šis jį peržiūrėtų.
Darbo birža turi teisę per 30 dienų šį sprendimą skųsti Kauno apygardos teismui.
Šiais metais Kauno teritorinė darbo birža teismui pateikė 160 ieškinių dėl skolų už profesinį mokymą. Iš jų 136 bylos yra išnagrinėtos ir prašomos sumos iš skolininkų priteistos. Vienu atveju yra sudaryta taikos sutartis.
