Atgauti pinigus vilties mažai – mat juos paėmęs M.Lukošiaus šeimos draugu buvęs klaipėdietis Eimantas Jocys nieko nebeturi – teismas jam net leido bankrutuoti.
Krepšinio specialisto vienintelė paguoda – kad E.Jocys bus nuteistas už sukčiavimą. Šią baudžiamąją bylą dabar nagrinėja Klaipėdos apylinkės teismas.
Prieš šešerius metus mirė M.Lukošiaus žmona Jorinda. Vyras kartu su nepilnamečiu sūnumi paveldėjo ir bendrovės „GP ego“, kuri kepė bandeles, akcijas. J.Lukošienė buvo vienintelė bendrovės savininkė, o E.Jocys – vadovas.
Susitikęs su M.Lukošiumi aptarti verslo planų E.Jocys šviesiomis spalvomis nupiešė ateitį ir žadėjo nuolatinį solidų pelną.
Bet vėliau paaiškėjo, kad bandelių kepykla bankrutavo. Kur dingo jos veiklai skirti M.Lukošiaus pinigai – nežinia.
Kaunietis krepšinio treneris dabar priverstas važinėti į teismo posėdžius uostamiestyje.
– Nuo sukčių jau nukentėjo ne vienas Lietuvos krepšinio atstovas. Tarp jų atsidūrėte ir jūs. Kaip manote, kodėl taip yra? – „Lietuvos rytas“ paklausė 57 metų M.Lukošiaus.
– Taip, žinau, kad ne pirmas esu nudegęs. Daug kas investavo į verslą – vieniems sekasi, o kiti bankrutavo.
Sportininkai ar treneriai nori investuoti uždirbtus pinigus, o patiems tai daryti kartais pritrūksta ir patirties, ir laiko – treniruotės, varžybos.
Kai kurie jų dirba ne Lietuvoje, todėl tvarkyti reikalus patiki kitiems, iš pirmo žvilgsnio patikimiems žmonėms. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.
– E.Jocys jums sudarė garbingo žmogaus įspūdį?
– Su juo buvome pažįstami, bet daugiau bendravome su jo tėvu Mindaugu – padoriu žmogumi, žinomu Klaipėdos verslininku.
Kurį laiką, kai dirbau užsienyje, Eimantas gyveno mūsų bute Klaipėdoje, aplankydavo svečiose šalyse – taigi buvo įgijęs mūsų šeimos pasitikėjimą.
Kai su žmona įkūrėme bandelių kepyklėlę Klaipėdoje, jai vadovauti apsiėmė E.Jocys. Jis sakė turįs patirties, nes anksčiau kažkuo panašiu vertėsi jo šeima.
Aš treniravau krepšininkus, dažnai nebūdavau Lietuvoje.
Visos bendrovės akcijos priklausė mano žmonai – ji pasitikėjo Eimantu, įdarbino jį bendrovės vadovu. Iš pradžių viskas klostėsi lyg ir neblogai.
– Po žmonos mirties verslu turėjote rūpintis jūs?
– Po žmonos mirties 2010 metais kartu su nepilnamečiu sūnumi paveldėjome visą jai priklausiusį turtą, taip pat ir bendrovės „GP ego“ šimtą procentų akcijų.
Kreipiausi į antstolio kontorą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo ir į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
E.Jocys patikino, kad jis gali sutvarkyti visus paveldėjimo formalumus, kurie susiję su kepyklėle, o pelningą bendrovę padarys dar pelningesnę, tik reikia mano investicijų.
Aš išvažiavau dirbti į Kauną, tad neturėjau kada rūpintis verslu Klaipėdoje.
Kai čia atvažiuodavau, su E.Jociu užeidavome į kepyklėlę. Atrodė, tarsi viskas gerai, bandelės kepamos ir pažįstami sakydavo, kad čia jas perka.
E.Jocys nuolat tikino, kad šioje sferoje – didelė konkurencija, todėl reikia pinigų investicijoms.
Pasitikėjęs juo, investavau į savo verslą, turiu tai liudijančius Eimanto ranka surašytus raštelius, kuriuose aiškiai nurodyta, kas už tuos pinigus nupirkta arba ką reikia pirkti.
Taip per beveik pusę metų iš manęs išviliojo apie 80 000 litų (23 000 eurų).
– Ar gaudavote kokio nors pelno iš savojo bandelių verslo?
– Tikėjau E.Jociu, kad viskas – netolimoje ateityje.
– Ar nekilo įtarimų, kad jums už nugaros dedasi nesąžiningi dalykai?
– Ne. Kartą jis pasakė, kad vertėtų nupirkti patalpas, kurias nuomojame kepyklėlei. Esą savininkas jas nori greitai parduoti už patrauklią kainą.
„Bandelių alėja“ buvo įsikūrusi M.Mažvydo pėsčiųjų alėjoje – pačiame Klaipėdos centre. 360 tūkst. litų (104 000 eurų) už tokį objektą pagal to meto nekilnojamojo turto kainas buvo tinkama. O nuoma mums kainavo daug.
Todėl įtikintas Eimanto nutariau, kad tai tikrai būtų gera investicija, ir padaviau 300 000 litų (86 900 eurų) šioms patalpoms įsigyti.
E.Jocys tikino, kad netolimoje ateityje bus galima gerai gyventi iš dividendų.
Negana to, jis man parašė įgaliojimą, pagal kurį aš galiu valdyti jam priklausantį butą Danės gatvėje, taip pat miesto centre.
Viskas atrodė sklandu ir įtikinama.
– Kaip pajutote, kad esate apgaudinėjamas?
– Tada, kai Eimantas pradėjo manęs vengti, neatsiliepdavo į telefono skambučius. O kai po kiek laiko sutikau jį Klaipėdoje, paprasčiausiai mestelėjo: viso gero, skolą kada nors grąžinsiu, o įmonės jau nėra.
Išsiaiškinau, kad mūsų „Bandelių alėja“ jau bankrutavusi, direktorius seniai atsistatydinęs.
Dar labiau mane pribloškė vizitas pas notarę.
Paaiškėjo, kad paveldėjimo liudijimas dėl „GP ego“ akcijų man kažkodėl neišduotas, todėl susiklostė tiesiog puikios sąlygos įmonei bankrutuoti, nes niekas nepareiškė teisių į mirusios savininkės turtą.
Tad apie bankrotą man niekas ir nepranešė.
– Bet jūs turėjote įgalioji mą valdyti E.Jocio butą? – Paaiškėjo, kad tas butas jau seniai užstatytas vienam bankui už paskolą.
– Su E.Jociu bylinėjatės ne pirmą kartą?
– Taip, vienas teismas jau priėmė sprendimą, kad jis man turi grąžinti pinigus.
– O dabar tikitės, kad Klaipėdos apylinkės teismas pripažins, jog E.Jocys sukčiavo?
– Atsitiko taip, kad investavau ne į verslą, o į prabangų šio žmogaus gyvenimą ir dar turiu minti teismo slenksčius.
Sieksiu įrodyti, kad pinigai iš manęs buvo išvilioti apgaule, iš anksto žinant, kad jie nebus grąžinti.
Pripažįstu, kad tuo žmogumi pernelyg pasitikėjau, jo nekontroliavau.
Tai atsitiko todėl, kad viskas buvo taip gražiai piešiama: reikia tik investicijų – ir pelnas garantuotas.
Dabar teisme jis neneigia, kad paėmė iš manęs pinigų, bet aiškina, kad jie buvo skirti verslui plėtoti. Esą aš paskolinau pinigus, o jokio sukčiavimo šioje istorijoje nėra.
– E.Jociui teismas leido bankrutuoti. Kaip tai vertinate? Ar tikitės atgauti bent kiek savų pinigų?
– Įvairias sumas jis skolingas daugiau kaip dešimčiai fizinių ir juridinių asmenų. Aš esu vienas didesnių kreditorių.
Tačiau pasiskelbęs bankrutuojančiu jis, galima sakyti, atvirai tyčiojasi iš visų skolintojų – ne tik iš manęs, bet ir iš valstybės, nes tarp kreditorių yra ir valstybinių įmonių.
O pats mėgaujasi gyvenimu – vasarą teko jį matyti važinėjant tikrai neprasta mašina, laiką leidžiant kavinėse ir kitaip pramogaujant.
Bankroto administratoriui E.Jocys pateikia dokumentus apie gautas pajamas.
Nurodoma, kad dabar jis dirba bendrovės direktoriumi, o viso pusmečio atlyginimas atskaičius mokesčius – tik 500 eurų.
60–80 eurų per mėnesį – tiek uždirba sveikas tvirtas 36 metų vyras.
Tačiau net ir tuomet, jei E.Jocys bus nuteistas už sukčiavimą, pinigų grąžinti toks sprendimas jo neprivers.
Svetimais pinigais jis pasinaudojo savanaudiškais tikslais, iš anksto žinojo, kad jų negrąžins, ir turi už tai atsakyti.
Imsiuosi visų teisinių priemonių, kad susigrąžinčiau apgaulės būdu išviliotus iš manęs pinigus. Tikiuosi, kad pavyks.
Negi galima šitaip nebaudžiamam tyčiotis iš žmonių?
E.Jocio bankroto byloje nustatyta, kad jau 2010-aisiais jis buvo nemokus.
O iš manęs jis vis dar viliojo pinigus – ir tų metų pabaigoje, ir kitais metais.
Beje, ir įmonei bankroto byla buvo iškelta 2011 metų pavasarį, nors tų pačių metų rudenį – maždaug po šešių mėnesių – aš jam daviau pinigų patalpoms pirkti.
E.Jocys dedasi nieko bloga nepadaręs: neneigia, kad paėmė pinigus, ramiai palinksi galvą: „Aš tau atiduosiu – tik gausiu pinigų ir atiduosiu.“
Sukčiavimo jis nepripažįsta, esą aš jam skolinau pinigus.
Manau, jog tokiu atveju, kai žmogus teisiamas ar nuteistas už sukčiavimą, bankroto byla turėtų būti nutraukta.
Tačiau dėl įstatymo spragų kol kas to padaryti negalima – nėra teisinių pagrindų.
Taip paminamas Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Klaipėdiečio skolų portfelis – įspūdingas
* Bankroto bylą E.Jociui (nuotr.) Klaipėdos apygardos teismas iškėlė 2014 metų birželį. Jo kreditoriais pripažinta septyniolika fizinių ir juridinių asmenų.
* Bankui „Swedbank“ jis skolingas 100 tūkst. eurų, DNB bankui – 148 tūkst. eurų.
* Daugiau kaip 7 tūkst. eurų klaipėdietis nesumokėjo „Klaipėdos energijai“, beveik 1 tūkst. eurų – bendrovei „Danės būstas“, pusę tūkstančio liko skolingas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.
* Visos šio veikėjo skolos sudaro 381 560 eurų.
* Teismas patvirtino, kad pragyventi E.Jociui reikia 250 eurų per mėnesį. Tačiau jis – bendrovės „Arzis“, kuri užsiima prekyba nekilnojamuoju turtu ir administravimu, direktorius ir vienintelis darbuotojas – per mėnesį uždirba 60–80 eurų.
