Jie prašė prokurorui patikslinti kaltinamąjį aktą, galimų netikslumų aptiko ir jų pasamdytas lietuvių kalbos ekspertas.
Teisiamieji prašė į teismą iškviesti ir T.Dobrovolskį gydžiusį mediką.
Prokuroras neprieštaravo, kad teismas apklaustų mediką, o visus kitus prašymus siūlė atmesti, kad byla nebūtų vilkinama.
Atmesti prašymus prašė ir nužudytojo T.Dobrovolskio motina Angelė Šakalienė: „Viskas vyksta jau labai ilgai – trečius metus. Tuoj mes nebeturėsime sveikatos čia ateiti. O dėl kablelių ir taškų – manau, kad mes visi esame pakankamai išsilavinę ir suprantame, kas parašyta.“
Advokatai tikino, jog dėl kaltinime esančių skyrybos klaidų teisiamieji nesupranta, kuo yra kaltinami, esą jie nėra teisininkai ir teisinės kalbos nesupranta.
Advokatas Adomas Liutvinskas įsitikinęs, kad kaltinimai turi būti surašyti aiškiai ir be skyrybos klaidų: „Lietuvių kalba yra pirminė ir ji yra privaloma visiems – ir teisininkams, ir medikams.“
Teisėjų kolegija nusprendė apklausti keletą ekspertų, tačiau prokurorui perrašyti kaltinimų nereikės.
Teismas nusprendė tęsti nukentėjusiųjų apklausas. Tą vakarą „Psichbariu“ vadinamame sostinės bare buvo ir Mindaugas Šulinskas. Susipažinęs su mergina ir prie židinio atsisėdęs vilnietis išgirdo, kad šalia sėdintys vyrai ėmė keikti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. M.Šulinskas paklausė, kodėl?
Tuomet jaunuoliai ėmė grasinti, kad už tokias kalbas jis gali gauti į galvą. M.Šulinskas į barą pasikvietė savo draugą, bet konfliktas baigėsi. Bare buvę vyrai taikiai diskutavo įvairiomis temomis, vienas kitam lenkė rankas. Vėliau vienas jaunuolių T.Šulinską pakvietė į lauką parūkyti.
Lauke jis pamatė kraujo klane gulintį T.Dobrovolskį, šalia stovėjo jo šuo. M.Šulinskas jį pažinojo iš matymo, nes ne kartą buvo sutikęs tame pačiame bare.
Toliau gulėjo sumuštas Andrius Karačiūnas. Vyras suprato, kad muštynėse turėjo dalyvauti daug žmonių, ir apsidairęs su mušeikomis susidūrė akis į akį.
Išsigandęs M.Šulinskas skubėjo grįžti atgal į barą, bet nespėjo atidaryti jo durų – pajuto smūgius. „Nežinau, kiek smūgių buvo, bet mane daužė daug ir ilgai“, – prisiminė vilnietis. Vėliau kūną apsižiūrėjęs vilnietis suprato, kad galėjo būti apie 20 smūgių. Vėliau vyrą apžiūrėję medicinos ekspertai nustatė, kad jam galėjo būti suduota apie 12 smūgių.
Atsikėlęs jis įėjo į barą, o lauke jau buvo policijos pareigūnai. T.Šulinskas negali atpažinti, kas tą vakarą jį mušė, bet įsitikinęs, kad tai buvo du vyrai.
Kad tą vakarą „Psichbaryje“ konfliktas kilo dėl V.Putino, teisme pavirtino ir nuolatinis šio baro lankytojas A.Karačiūnas.
Jis tvirtino, jog tai buvo net ne konfliktas, o tostas, kurį pasakė prie vieno staliuko sėdėjusi jaunuolių kompanija. Jiems pareiškus „Putin- h...“ ir pasiūlius už tai išgerti, A.Karačiūnas replikavo, kad būtų gerai, jei ir mūsų valstybė turėtų tokį prezidentą kaip V.Putinas.
Po kurio laiko jie su T.Dobrovolskiu išėjo į lauką parūkyti. Paskui juos išbėgo grupė jaunuolių ir rėkdami „kas čia už V.Putiną?“ pradėjo muštis. A.Karačiūnas į jų klausimą nebeatsakė nieko, bet vis tiek buvo sumuštas.
Kiek žmonių jį mušė, neprisimena, bet įsitikinęs, kad jų buvo daugiau negu du. Mušeikoms atsitraukus, jis pamatė ant žemės gulintį kruviną T.Dobrovolskį.
Už ką buvo sumuštas kompozitorius, A.Karačiūnas net nesuprato: „Kai bare aš pasisakiau apie V.Putiną, T.Dobrovolskio ten net nebuvo.“
Kai T.Dobrovolskį išvežė greitosios pagalbos medikai, A.Karačiūnas pasiėmė jo šunį ir parsivedė jį į namus. Ryte jam paskambino kompozitoriaus artimieji ir augintinį atsiėmė, o A.Karačiūnas nuvažiavo pas medikus, nes negalėjo sulenkti rankos.
Paaiškėjo, kad lūžo mentis. Vėliau šis vilnietis susitaikė su vienu kaltinamųjų – K.Pociūnu.
Kompozitorius T.Dobrovolskis buvo mirtinai sumuštas 2014 metų gruodžio 24-osios naktį Vilniuje, prie Vingrių gatvėje esančio baro.
Kaltinimai nužudžius T.Dobrovolskį pareikšti Skirmantui Jankauskui, Karoliui Pociūnui ir Audriui Šalnai.
Dar trys teisiamieji – Paulius Leščinskas, Vytenis Matulevičius ir Edgaras Petruškevičius – kaltinami dėl sveikatos sutrikdymo.
