Ekstradicijos prašymą patenkino Vilniaus apygardos teismas. 42 metų Norvegijos pilietis laikomas suimtas. Jis Lietuvoje taip pat yra nuteistas kalėti už jos teritorijoje įvykdytus nusikaltimus. Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas jam skyrė 5 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už turto prievartavimą ir kitus nusikaltimus. Ši bausmė skirta už 2011 metais Vilniuje įvykdytą nusikaltimą. Ankstesniu nuosprendžiu užsienietis turėjo kalėti 7 metus, tačiau, atsižvelgęs į ilgai užsitęsusį procesą, Lietuvos teismas laisvės atėmimo bausmę sutrumpino.
„Išdavimas Norvegijai bus atidėtas, iki jis atliks laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje už Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad sprendimas priimas, tačiau faktinis perdavimas gali būti atidėtas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rasa Tunkevičienė.
2006 merų vasarį Norvegijos Borgartingo apeliacinis teismas vyrui skyrė 13 metų laisvės bausmę, jis yra neatlikęs 5 metų ir 85 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Norvegija Lietuvai pranešė, kad S.Westbis buvo pradėjęs atlikti bausmę, tačiau vėliau bylos nagrinėjime teismas įžvelgė klaidų ir S.Westbis buvo paleistas į laisvę. Byla buvo išnagrinėta iš naujo, klaidos ištaisytos ir nuosprendis įsiteisėjo. Norvegijos institucijos, siekdamos, kad nuteistasis atliktų likusią bausmę, paskelbė jo paiešką.
Bylos duomenimis, 2011 metų vasario 8 dieną norvegas iš firmos išsinuomojo apie 50 tūkst. eurų vertės turistinį automobilį ir jo negrąžino, išvežė iš šalies. Po savaitės jis išsinuomojo kitą daugiau nei 70 tūkst. eurų vertės turistinį automobilį, jį taip pat išvežė iš šalies. Be to, įtariama, kad 2012 metų lapkričio mėnesį iš Vilniaus ji siuntė grasinančius laiškus Norvegijos savivaldybei ir policijos komisariatui.
S.Westbis Lietuvoje pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo, plėšimo, neteisėto mokėjimo priemonės panaudojimo, sukčiavimo.
Nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2011 metų rudenį. Šio nusikaltimo metu buvo pagrobtas Norvegijos verslininkas, buvo reikalauta 250 tūkst. kronų išpirkos už jo išlaisvinimą. Nukentėjusysiojo burna, rankos, kojos buvo surištos lipnia juosta.
Pagrobtąjį išlaisvino Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir sulaikė įtariamuosius.
Teismai nustatė, kad S.Vestbis su nukentėjusiuoju B.K. susipažino, kai šis susidomėjo pagal skelbimą parduodamu automobiliu ir nusprendė tariamai jį įsigyti. Tačiau S.Vestbis nukentėjusįjį atvedė į iš anksto išnuomotą butą, į kurį tuoj pat atvyko ir kiti jo bendrai.
Grasinant nužudyti, norvegui liepta klausyti nurodymų. Iš aukos buvo paimta piniginė su kreditinėmis kortelėmis. Kadangi buvo grasinama peiliu, norvegui teko pasakyti kortelės PIN kodą.
Pasak Apeliacinio teismo, byloje taip pat nustatyta, kad S.Westbis iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono skambino pagrobtojo viršininkui P.H. ir šiam nurodė sumokėti 250 tūkst. Norvegijos kronų už B.K. išlaisvinimą. Dalį S.Vestbio reikalaujamų pinigų P.H. pervedė į nurodytų bankų sąskaitas, o S.Westbis. juos išgrynino.
S.Vestbis pirmą kartą į Lietuvos pareigūnų akiratį pateko dar 2003 metais. Tada jo pasiimti į Vilnių buvo atvykę Norvegijos pareigūnai. Vilniaus centre gatve einantį įtariamąjį tų metų kovo 19 dieną sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ir „Aro“ pareigūnai. Vėliau teismas leido užsienietį suimti ilgesniam laikui.
Vyro paieška buvo paskelbta tarptautiniais kanalais. Jis buvo įtariamas Norvegijoje padaręs keletą sunkių nusikaltimų ir sukčiavęs. Anksčiau du kartus Švedijoje ir Norvegijoje teistas Oslo gyventojas Lietuvoje slapstėsi nuo savo šalies teisėsaugos. Per kratą norvegas pareigūnams pateikė Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kitų tapatybę įrodančių dokumentų jis neturėjo. Sulaikymo metu iš norvego buvo paimtas dujinis pistoletas.
