Dešimtys aukų, tūkstančiai apgaule išviliotų eurų ir kelios neaiškios mirtys.
Toks šleifas velkasi paskui policijai gerai žinomą sukčių 32 metų Andrių Raziūną ir jo žmoną 35 metų Agnę Raziūnę, kuri yra Kaune veikiančios bendrovės „Turtuvos grupė“ generalinė direktorė.
A.Raziūną, A.Raziūnę ir 84 metų pensininkę iš Vilniaus policija sulaikė įtarus sukčiavimu užvaldant didelės vertės turtą.
Teismas leido A.Raziūną suimti dviem mėnesiams, o jo žmonai ir garbaus amžiaus pensininkei skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.
Nukentėjusiųjų vis daugėja
Atlikus kratas įtariamųjų namuose ir darbe rasta daugybė dokumentų: įvairių nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarčių, pasirašytų vekselių, elektroninių laikmenų, iš kurių matyti: sutuoktiniai į sukčiavimą buvo įklimpę iki ausų, o jų aukos gali būti skaičiuojamos dešimtimis.
„Vien paskelbus apie A.Raziūno sulaikymą į policiją kreipėsi apie dešimt asmenų, kurie tvirtina nukentėję nuo šios sukčių grupuotės“, – „Lietuvos rytui“ sakė Vilniaus policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnas Sigitas Šemis.
Visi šie asmenys bus apklausti ir, jei jų pasakojimai pasirodys esantys tiesa, bus pripažinti nukentėjusiaisiais.
Skolos padidėdavo tūkstančiais
Sukčiai veikė prisidengę A.Raziūnės vadovaujama bendrove, kuri skelbėsi teikianti teisines paslaugas ir išieškanti skolas, nors jos direktorė nei su teise, nei su skolomis nieko bendra neturi – Kauno kolegijoje yra baigusi viešbučių administravimo specialybę.
Sukčiai lobo įvairiais būdais – ir pusiau teisėtais, ir visiškai neteisėtais.
Vienas jų – skolų perpirkimas. Pasinaudoję jiems prieinama informacija sukčiai surasdavo senas, dažnai net pamirštas žmonių skolas, jas perpirkdavo ir iš skolininkų pareikalaudavo skubiai susimokėti, nepamiršdami prisiskaičiuoti didžiulio administravimo mokesčio.
Sumokėti skolą būdavo nurodoma per itin trumpą laiką. Žmonės nesugebėdavo atsiskaityti, todėl atsidurdavo teisme ir turėdavo sukčiams sumokėti kelis kartus daugiau, nei buvo skolingi.
Taip vienam asmeniui skola padidėjo beveik 4000 eurų.
Suteikė paskolą 90-mečiui
A.Raziūnės vadovaujama įmonė taip pat dalydavo paskolas arba bent jau priversdavo pensininkus pasirašyti, kad tokią paskolą iš jų gavo, nors verstis tokia veikla leidimo neturėjo.
Su tokia situacija pernai susidūrė viena kauniečių šeima. Mirus seneliui, jo turto paveldėtojams buvo didžiausia staigmena, kai paaiškėjo, kad prieš porą metų „Turtuvos grupė“ 90-mečiui neribotam laikui paskolino 30 tūkstančių litų su 2,5 proc. mėnesinių palūkanų.
Dar keisčiau giminaičiams pasirodė tai, kad „Turtuvos grupė“ tariamą paskolą pamiršo iki senelio mirties.
Tik sužinoję, kad pensininkas mirė, šios grupės veikėjai kreipėsi į teismą prašydami paskolą su visomis palūkanomis išieškoti iš paveldėtojų, o kaip įrodymą, kad tokia paskola pensininkui išties buvo suteikta, kyštelėjo šabloninį blanką su ranka įrašytais skolintojo ir skolininko duomenimis, bet be jokių antspaudų.
Vėliau A.Raziūnė aiškino, kad paskolą – visus 30 tūkstančių litų – senukui įteikė į rankas atvežusi jam į namus Rokiškyje.
Padėdavo išeiti į amžinybę?
Senukai, kaip aiškėja iš bylos medžiagos, buvo dažniausios Raziūnų šeimos aukos.
Pasak S.Šemio, tyrėjams pradėjus domėtis šeimos sukčiavimo atvejais, kilo įtarimų ir dėl daug baisesnių nusikaltimų.
Įtariama, kad Raziūnai gali būti prisidėję prie senyvo amžiaus žmonių mirties.
„Kai kurios mirtys yra įtartinos. Iš datų matyti, kad sudarę sutartis senukai greitai mirdavo, todėl aktyviai tikriname, ar šie asmenys nepadėjo jiems numirti“, – sakė Vilniaus policijos atstovas.
Jeigu paaiškės, kad Raziūnų „klientai“ išties pasaulį palikdavo ne sava valia, porai bus pareikšti kaltinimai ir dėl žmogžudysčių.
Sumušta moteris mirė
A.Raziūnui nei areštinė, nei kalėjimo kamera jau nėra naujiena. Anksti kriminalinį gyvenimą pradėjęs veikėjas sulaukęs šešiolikos jau buvo vadinamas recidyvistu.
Tiesa, tuo metu jis buvo ne Raziūnas, o Šiktorovas. Pavardę vyras pasikeitė atšokęs vestuves su dabartine žmona.
Dar pilnametystės nesulaukęs Rokiškio rajono Šilaikių kaimo gyventojas A.Šiktorovas policijai buvo žinomas dėl sukčiavimo, vagysčių, plėšimų.
Įvairių žinybų tikrintoju apsimetęs jaunuolis vaikščiodavo po vienišų pensininkų namus ir grobdavo pinigus.
Kartą sulaikytas dėl turtinių nusikaltimų jis pagrobė kelis bylos tomus ir bandė juos sudeginti, dar anksčiau per apiplėšimą sumušė moterį ir ji ligoninėje mirė.
Prisistatė „Sodros“ atstovu
Kadangi tuo metu A.Šiktorovas neturėjo 16 metų, jis nuo baudžiamosios atsakomybės būdavo atleidžiamas, tačiau neketino keisti gyvenimo būdo, toliau plėšė, sukčiavo ir vagiliavo.
2001 metų pabaigoje A.Šiktorovas išgarsėjo, kai prisistatęs kitu žmogumi sugebėjo pabėgti iš Plungės policijos komisariato kameros. Ir nors po kelių dienų buvo sulaikytas, už grotų neužsibuvo.
2004 metų pavasarį A.Šiktorovas iš Druskininkuose gyvenančios pensininkės išviliojo 2000 JAV dolerių.
Jis moterį apgavo prisistatęs „Sodros“ inspektoriumi. Patikėjusi, kad gavusi pinigų „Sodra“ jų grąžins kur kas daugiau, pensininkė pati su A.Šiktorovu nuskubėjo į banką ir paėmė visas savo santaupas.
Nustatyti sukčių padėjo banke įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Tų pačių metų spalį A.Šiktorovui už sukčiavimą buvo skirta 7 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tai buvo jau tryliktas tiktai 19 metų sulaukusio jaunuolio teistumas.
Įkalintas skundė Lietuvą
Ilgai kalinimo įstaigose A.Šiktorovas neužsibūdavo.
2008 metais jo sąskaitoje jau buvo 15 teistumų, tačiau net ir sėdėdamas už grotų A.Šiktorovas toliau tyčiojosi iš pareigūnų bejėgiškumo.
Jis rašinėdavo skundus dėl esą prastų gyvenimo sąlygų ir dėl jų netgi buvo apskundęs Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) Strasbūre.
2009 metais EŽTT A.Šiktorovo skundo nenagrinėjo, nes į laisvę paleistas vyras dingo. Kadangi niekas nežinojo, kur jis gyvena, EŽTT nusprendė, kad jis nebenori palaikyti savo ieškinio.
Po kiek laiko A.Šiktorovas apsireiškė Kaune ir toliau apgaudinėjo žmones prisistatinėdamas įvairiais tikrintojais, be to, susirado žmoną, kuri prisidėjo prie jo aferų.
Į politiką traukė su V.Šustausku
A.Raziūnė policijai anksčiau nebuvo žinoma, tačiau kauniečiai ją prisimena kaip nevykusią politikę.
2015 metų kovo 1-ąją A.Raziūnė dalyvavo savivaldybių rinkimuose. Ją į savo partijos Kovotojų už Lietuvą sąjungos sąrašus įtraukė buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas.
Nors tuo metu A.Raziūnė jau dirbo „Turtuvos grupėje“ ir, kaip įtariama, kartu su vyru apgaudinėjo žmones, ji savo deklaracijoje nurodė turinti 2000 litų vertės turto, 5000 litų piniginių lėšų, o 2014-aisiais per metus sugebėjusi uždirbti vos 395 litus ir 67 centus.
