Jie buvo kaltinami bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu. Teisėjų kolegijai rašant nuosprendį kilo abejonių, ar teisiamųjų veika buvo teisingai kvalifikuota, todėl nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą. Teisiamiesiems sustiprėjo viltys, kad jie bus teisiami tik dėl nužudymo, o ši straipsnio dalis numato švelnesnę bausmę.
Anksčiau teismui bebaigiant nagrinėti bylą Kauno apygardos prokuroras Tomas Stelionis pasiūlė T.Luižį įkalinti 14 metų, o jo tėvui skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pastarasis įtikinėjo žmogaus nežudęs, tik padėjęs sūnui paslėpti aukos kūną. T.Luižys prisipažino nužudęs 31 metų Nerijų Lasicką, gailėjosi dėl šio įvykio ir atsiprašė artimųjų.
„Tikrai nenorėjome, kad viskas taip baigtųsi. Dabar nieko nebegalima pakeisti, kad ir kaip norėčiau“, – tardamas paskutinį žodį teisme atgailavo T.Luižys.
N.Lasickas buvo nužudytas per T.Luižio gimtadienį, kuris buvo švenčiamas 2016 metų kovo 6 dieną. Įkaušęs alytiškis ėmė smaugti svečią, su kuriuo susiginčijo, kuris daugiau laiko praleido kalėjime. Vėliau nustatyta, kad N.Lasickas buvo dar labiau apgirtęs ir netrukus susmuko.
Tėvas ir sūnus nusprendė paslėpti auką – kilometrą vilko kūną nuo namų iki Nemuno ir įmetė jį į vandenį. Iš pradžių N.Lasickas buvo vežamas karučiu, tačiau vis iškrisdavo ant žemės. Pusiaukelėje jie grįžo namo, atsinešė virvę, surišo aukos kojas, pažastis ir vilko ją žeme. Kraupus jų žygis stamsoje truko apie valandą.
Po poros dienų N.Lasicko tėvai apie dingusį vaikiną pranešė policijai, prasidėjo jo paieška. Netrukus su T.Luižiu artimai susijęs žmogus prasitarė apie baisią pokylio baigtį ir atskleidė, kur ieškoti dingusiojo.
Medicinos ekspertai nustatė, jog velkamas N.Lasickas dar buvo gyvas – jo gyvybė užgeso tik įmetus į vandenį. Dėl šios aplinkybės kaltinimai buvo pareikšti ir V.Luižiui. Vyriškiui į burną buvo sugrūsta kojinė.
Tėvas su sūnumi mėgino slėpti įkalčius, sudegino aukos drabužius.
Atnaujinus bylą prokuroras nepakeitė pozicijų dėl kaltinimų, o teismas nuosprendį skelbs po mėnesio.
