Prokuroras Tomas Stelionis siūlė T.Luižį įkalinti 14 metų, o jo tėvui skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas pripažino kaltu T.Luižį kaltu ir skyrė jam 12 metų nelaisvės. Jo tėvas taip pat buvo pripažintas kaltu, jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Prieš mėnesį nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas, nusprendus trumpam atnaujinti įrodymų tyrimą. Tąsyk V.Luižys, nuosprendžio laukiantis laisvėje, atsinešė didelį kelionei skirtą krepšį – tikriausiai buvo pasirengęs keltis į kalėjimą, jei būtų suimtas teismo salėje.
Trečiadienį jis taip pat atsinešė mantą, tačiau po nuosprendžio paskelbimo kol kas lieka laisvėje.
Tėvas ir sūnus privalės solidariai sumokėti aukos tėvui ir draugei 40 tūkst. eurų neturtinę žalą, nors pastarieji prašė priteisti 60 tūkst. eurų.
Luižių 31 metų kaimynas Nerijus Lasickas nužudytas per T.Luižio gimtadienį, kuris Alytaus rajone buvo triukšmingai minimas 2016 metų kovo 6 dieną. Jungtinėje Karalystėje T.Luižys teistas net 3 kartus.
Įkaušęs gimtadienio šventės kaltininkas ėmė smaugti svečią, vyrams susiginčijus kuris iš jų daugiau laiko praleido kalėjime.
N.Lasickas buvo dar labiau apgirtęs, todėl nepajėgė pasipriešinti. Prie nužudymo prisidėjo ir tėvas.
Tiesa, teismas pripažino, kad Luižių svečias nebuvo bejėgiškos būklės – pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį grėsė net kalėjimas iki gyvos galvos.
Tėvas ir sūnus nusprendė paslėpti auką – kilometrą vilko kūną nuo namų iki Nemuno ir įmetė jį į vandenį.
Iš pradžių N.Lasickas buvo vežamas karučiu, tačiau vis iškrisdavo ant žemės.
Pusiaukelėje nusikaltėliai grįžo namo, atsinešė virvę, surišo aukos kojas, pažastis ir vilko ją žeme. Kraupus jų žygis sutemus truko apie valandą.
Tačiau upės gelmės paslapties neišsaugojo – N.Lasicko kūną aptiko teisėsauga.
Medicinos ekspertai nustatė, jog velkamas N.Lasickas dar buvo gyvas – jis užgeso tik įsviestas į vandenį. Vyriškiui į burną buvo sugrūsta kojinė.
„Tai leidžia manyti, kad gabenamas iki Nemuno, jis šaukėsi pagalbos“, – pareiškė bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas Jurgis Kiškis.
Tėvas su sūnumi mėgino slėpti ir kitus įkalčius, sudegino aukos rūbus.
T.Luižys savo kaltę pripažįsta, o V.Luižys tvirtino N.Lasicko nežudęs, tik padėjęs sūnui paslėpti aukos kūną.
Tačiau pareigūnai nebuvo linkę tikėti tėvo žodžiais – dėl nužudymo jis buvo teisiamas kartu su savo sūnumi.
V.Luižys nuosprendžio laukė laisvėje, o jo sūnus yra suimtas.
Nuosprendį galima apskųsti, jis dar neįsiteisėjo.
V.Luižys net ir po gana griežto verdikto kol kas lieka laisvėje – kalėjime jis atsidurtų, jei jo skundas būtų atmestas.
