Nusausintame Laukžemių tvenkinyje šiurpų radinį aptiko sugedusius užtvankos įrenginius remontuojantys darbininkai. Po vandeniu dumble ilgai buvęs kūnas suiro – liko tik griaučiai.
Pasitvirtino kriminalistų įtarimai, kad vyras galėjo būti nužudytas, o po to įmestas į tvenkinį. Atlikus DNR tyrimus nustatyta, kad tai prieš 19 metų dingusio klaipėdiečio A.Pociaus palaikai.
Išėjo iš namų ir negrįžo
Mįslingai dingusio A.Pociaus visur ieškojo ir policija, ir artimieji. Pastarieji pasitelkė net būrėją. Jos nurodyta vieta labai panaši į Laukžemių tvenkinį, tačiau pradingėlio ten nebuvo ieškoma.
Kai A.Pocius išėjo iš tėvų namų į miestą ir negrįžo, jam buvo 24 metai. Dėl žmogžudystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet vėliau jis buvo nutrauktas.
Tik po 6 metų A.Pocius buvo oficialiai pripažintas mirusiu.
Tėvai žinojo, kad sūnus buvo susidėjęs su gaujomis, dėl to sielojosi. Jie įtarė, jog A.Pocius kai ką matė ir galėjo būti nužudytas. Pareigūnai A.Pociaus artimiesiems pranešė, kad jo palaikai atrasti tvenkinyje prie vandens pralaidos.
„Ištyrus rastus palaikus buvo nustatyta šio žmogaus tapatybė – jis buvo nužudytas“, – kalbėjo atnaujintą tyrimą dėl žmogžudystės kontroliuojantis Klaipėdos apygardos prokuroras Aidas Giniotis.
A.Pocius buvo priskiriamas prie tuomet uostamiestyje siautėjusios Sigito Gaidjurgio gaujos, konfliktavusios su kitomis šešėlinėmis grupuotėmis.
Abu draugai – nužudyti
Atradus A.Pociaus palaikus tyrėjų žvilgsniai, ko gero, nukrypo į S.Gaidjurgį, nes jis buvo liguistai įtarus, neprognozuojamas, žiauriai susidorodavo net su jam ištikimai tarnavusiais gaujos nariais.
Tais laikais mįslingai dingo ir daugiau su S.Gaidjurgiu susijusių jaunų vyrų.
Išėjo iš namų ir negrįžo 26 metų Edisonas Judvytis, pravarde Kankanas. Po metų toks pat likimas ištiko jo bendraamžį Naurių Noreiką.
A.Pocius sunerimo, kai buvo nužudytas geras jo draugas 33 metų Romas Šaltmeris, pravarde Romėnas. Netrukus jis pats dingo kaip į vandenį.
Niekuo nepasitikėjęs S.Gaidjurgis po kiek laiko grįždavo į tas vietas, kuriose su bendrininkais buvo paslėpęs nužudytus žmones.
Mėtydamas pėdas jis atkasdavo lavonus ir perlaidodavo kitose vietose.
Aukas kišdavo po velėna
Uostamiesčio teisėsaugos pareigūnai tuometes žudynes siejo su gaujų karais.
S.Gaidjurgio kruvinus užsakymus vykdė iš Panevėžio atvykę Tulpinių gaujos nariai, o Gaidjurginiai padėdavo susidoroti su jų priešais.
Kruopščiai planuodavęs žmogžudystes S.Gaidjurgis labiau mėgdavo savo aukas kišti po velėna, o ne skandinti atviruose vandens telkiniuose.
A.Pocius galėjo tapti ne tik S.Gaidjurgio, bet ir kitų su juo aršiai konkuravusių gaujų taikiniu – jos galėjo keršyti už nužudytus draugus.
Nužudytąjį artimiau pažinoję žmonės nemano, kad jis buvo įsivėlęs į sunkius nusikaltimus, dalyvaudavo žudynėse.
Gaujos vadeivą išdavė parankiniai
58 metų S.Gaidjurgis kali iki gyvos galvos už žmogžudystes, pastatų ir automobilių sprogdinimus, žmonių žalojimą, terorizavimą ir bauginimą.
Vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių vadinamam S.Gaidjurgiui iš viso buvo inkriminuota 17 tyčinių žmogžudysčių.
Kriminalistų teigimu, šis sąrašas nėra baigtinis – kai kurių dingusių asmenų, kurie siejami S.Gaidjurgiu ir jo veikla, nepavyko rasti.
Žmonių skerdiką išdavė artimiausi draugai, pajutę, kad jų gyvenimo styga anksčiau ar vėliau gali nutrūkti panašiai kaip ir kitų parankinių.
S.Gaidjurgio įsakymu jo smogikai Klaipėdoje kėsinosi susprogdinti miesto simboliu vadinamą burlaivį „Meridianas“, atakavo Vidaus reikalų ministerijos sanatoriją „Pušynas“, kelis policijos komisariatus.
„Jo įtaka buvo didžiulė, norėjau pabėgti, bet bijojau dėl savo artimųjų“, – teisme ištarė S.Gaidjurgio bendrininkas Valdemaras Macevičius.
