Į tokį BPC neįgalumą dėmesys buvo atkreiptas dar 2013 metais po šalį sukrėtusio žiauraus nusikaltimo.
2013-ųjų rugsėjo 21-ąją du jauni vyrai Dembavoje (Panevėžio r.) pagrobė, išžagino ir, uždarę į automobilio bagažinę, gyvą sudegino septyniolikmetę merginą.
Į nusikaltėlių rankas patekusi mergina kelis kartus skambino BPC operatoriui, kuris apie nusikaltimą pranešė policijos pareigūnams.
Septyniolikmetė neprisišaukė pagalbos
Mergina spėjo nurodyti, kad buvo išžaginta, kad yra vežama automobilio bagažinėje, pasakė apytikrę įvykio vietą, tačiau nustatyti tikslios skambinusios nepilnametės buvimo vietos BPC specialistai nesugebėjo.
Įtariamųjų paieškai išsiųstiems policininkams padėjo pranešimas apie Keravos (Panevėžio r.) kaimo pamiškėje degantį automobilį.
Deja, čia atskubėjus pareigūnams automobilis jau degė atvira liepsna. Užgesinus liepsnas automobilio bagažinėje buvo sudegęs pagrobtos septyniolikmetės kūnas.
Už nepilnametės išžaginimą ir nužudymą panevėžietis 33 metų Julius Jakubaitis ir Panevėžio rajono gyventojas 23 metų Deividas Antanaitis buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
– Kaip BPC darbas ir galimybės pasikeitė po šalį sukrėtusios Dembavos tragedijos? - lrytas.lt paklausė Bendrojo pagalbos centro atstovės viešiesiems ryšiams Vilmos Juozevičiūtės.
– Nei prieš tragediją Dembavoje, nei dabar BPC nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos.
Vietą nustato ir mums duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobilaus ryšio bazinės stoties (bokšto).
Čia norėčiau atkreipti dėmesį į situaciją, kai skambinama iš fiksuoto ryšio telefono – būtent ši situacija dažniausiai vaizduojama senuose amerikietiškuose filmuose apie pagalbą telefonu 911.
Tokiu atveju tiek amerikiečių, tiek ir mūsų operatoriai mato fiksuoto ryšio telefono registracijos vietą ir vietos nustatymo problema nekyla.
Kadangi atsiradus ir išplitus mobiliojo ryšio telefono aparatams skambinančiojo vietos nustatymas yra viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria visi skubios pagalbos skambučių centrai ir pagalbos tarnybos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas), nuolatos yra vystomi ir tobulinami technologiniai sprendimai, leidžiantys gauti tikslesnius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis.
Ne išimtis ir Lietuva. Nuo 2017 metų pradžios Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo taikyti signalo sklidimo laike nustatymo metodą (angl. Cell ID Timing Advance) ir nuo šiol BPC teikiami skambinančiojo vietos nustatymo duomenys, įvertinant ne tik bazinės stoties, prie kurios jungiasi jo mobilusis telefonas, antenos aprėpties plotą, bet ir atstumą, kuriuo nuo bazinės stoties yra nutolęs skambinantis asmuo.
Beveik tuo pat metu, su keliais užsienio partneriais įgyvendinant tarptautinį projektą, Lietuvoje buvo įdiegta pažangi skambinančiojo vietos nustatymo sistema AML (angl. Advanced Mobile Location), kai išmanusis telefonas su Android operacine sistema pats nusistato savo buvimo vietą ir jos koordinates išsiunčia BPC.
– Kiek lėšų investuota į įrangą, leidžiančią nustatyti skambinančio asmens buvimo vietą?
– Kiek lėšų į reikiamą įrangą vietos nustatymui investavo mobiliojo ryšio operatoriai, mes negalime pasakyti.
BPC finansavo tik savo informacinės sistemos parengimą mobiliojo ryšio operatorių perduodamų duomenų priėmimui, iškodavimui ir atvaizdavimui operatoriaus darbo vietoje.
Taip 2008 metais buvo išleista 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų) Cell ID metodu gaunamų duomenų, o 2016 metais – 136 tūkst. eurų Cell ID Timing Advance metodu gaunamų duomenų priėmimui, iškodavimui ir atvaizdavimui.
Dar 50 tūkst. eurų buvo gauta iš Europos Komisijos įgyvendinant tarptautinį projektą, pagal kurį buvo pasirengta priimti, iškoduoti ir atvaizduoti išmaniųjų telefonų su Android operacine sistema ir AML vietos nustatymo funkcija siunčiamus savo buvimo vietos nustatymo duomenis.
– Kas pasikeitė įdiegus šią įrangą? Kokios jos galimybės?
– Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriams pradėjus taikyti signalo sklidimo laike nustatymo metodą (Cell ID Timing Advance), galima skambinančiojo buvimo zona sumažėja iki keliolikos kartų: nuo apskritimo iki vadinamosios arkos. Tai ypač aktualu užmiesčio ar kaimo vietovėse, kur, naudojant ankstesnį metodą, vietos nustatymo paklaida siekdavo iki 30–40 km.
Pavyzdžiui, seniau operatorius matydavo, kad skambinantysis yra 14,2 km spindulio arba 633 kv. km plote, o taikant naująjį metodą, operatorius mato tik 7,3 km pločio arba 107 kv. km zoną.
Remiantis AML metodu, paskambinus numeriu 112 išmaniuoju telefonu su Android operacine sistema, telefonas automatiškai 20-čiai sekundžių aktyvina GPS ir Wi-Fi imtuvus ir pagal GPS, Wi-Fi arba mobiliojo ryšio siųstuvų radijo signalus nusistato vietą ir jos koordinates koduota ir skambinančiajam nematoma SMS žinute išsiunčia BPC.
AML sistema leidžia nustatyti skambinančiojo vietą iki 4000 kartų tiksliau nei anksčiau mobiliojo ryšio operatorių naudotas Cell ID vietos nustatymo metodas. Kaip rodo patirtis, telefonai su AML funkcija 80 procentų atvejų vietą nustato iki 50 metrų tikslumu.
– Kodėl nepavyko nustatyti pagalbos Kuršėnuose prašiusios mergaitės buvimo vietos? Kas čia kaltas?
– Skambinęs asmuo savo buvimo vietos nepasakė.
BPC Klaipėdos skyriaus operatorė paieškoje daugiau kvietimų iš matomo telefono numerio nerado ir spėjamo adreso nustatyti negalėjo.
Iš Tele2 gauti vietos duomenys rodė Kuršėnus. Spindulys siekė 271 metrus. Šie duomenys buvo perduoti policijai.
Deja, policijos informacinė sistema negalėjo pavaizduoti standartizuotu formatu iš mobiliojo ryšio operatoriaus gautų ir BPC jiems persiųstų duomenų.
– Kas bus daroma, kad tokie atvejai nepasikartotų?
– Bendradarbiaujama su policija, kad ji atliktų savo pusėje reikiamus pakeitimus ir galėtų gauti bei atvaizduoti savo informacinėje sistemoje iš mobiliojo ryšio operatoriaus gaunamus vietos nustatymo duomenis.
Pasinaudodami situacija, norime dar kartą pabrėžti, kad iš mobiliojo ryšio operatorių gaunami skambinančiojo vietos nustatymo duomenys yra tik pagalbinė priemonė.
Priimant pagalbos prašymą pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantis asmuo.
