Viename bendrovės „Vilniaus vandenys“ kabinete prie stalo susėdę šeši vyrai kalbėjo apie kelionę už 10 tūkst. litų (2900 eurų).
Išsiaiškinti, kuris jų ką sakė, rimtai ar nerimtai kalbėjo, valstybei kainavo apie 20 tūkstančių eurų. Tiek buvo sumokėta fonoskopinę ekspertizę atlikusiems specialistams.
Bet buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų bylą nagrinėjusiems Apeliacinio teismo teisėjams brangias ekspertų išvadas teko padėti į šalį – įrašai buvo neteisėti.
Į kabinetą pateko neteisėtai
„Nekategoriškos fonoskopinio tyrimo specialisto išvados padarytos tiriant neteisėtu būdu gautą įrašą, todėl negali būti pripažintos leistinu įrodymu byloje“, – pareiškė trijų teisėjų kolegija.
Teismas neteisėtais pripažino įrašus, darytus tuomečio bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus Dariaus Norkaus kabinete.
Dar 2009 metų gegužę Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams leido D.Norkaus kabinete naudoti garso bei vaizdo įrašymo techniką, tačiau nedavė leidimo į jį patekti.
Tokią sankciją STT pareigūnai gavo po kelių mėnesių, bet kodėl ji buvo išduota, Apeliacinio teismo kolegija nesuprato – Šiaulių teismo pirmininko nutartyje tęsti sekimą nebuvo nurodyta, kad gauta naujos informacijos apie planuojamą ar daromą nusikaltimą.
Nepanoro girdėti pastabų
Itin miglota buvo ir paties sekimo priežastis: „D.Norkus gali būti susijęs su nusikalstama veika, turinčia nusikaltimo požymių.“
Apeliacinio teismo teisėjai pripažino, jog skurdesnio ir abstraktesnio apibūdinimo dar nėra matę, bet išsakyti priekaištų nebuvo kam.
Buvusių „Vilniaus vandenų“ vadovų bylą tyręs ir Apeliaciniam teismui jų išteisinimą apskundęs prokuroras Giedrius Tarasevičius išklausyti šio sprendimo neatvyko.
Nieko keista – teisėjui skaitant šią nutartį nuleisti akis jam būtų tekę dar ne kartą.
Patarė naudotis internetu
Teisėjų kolegija priminė, jog prokurorui leidžiama naudotis internetu.
Jei G.Tarasevičius būtų apsilankęs Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje, būtų sužinojęs, jog bendrovė „Viltekta“ nedalyvavo dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo konkurse.
Prokuroras G.Tarasevičius ikiteisminį tyrimą pradėjo gavęs STT pažymą, jog „Viltekta“ laimėjo „Vilniaus vandenų“ skelbtą dumblo apdorojimo gamyklos projektavimo konkursą, o kad greičiau būtų pasirašyta sutartis, D.Norkus su bendradarbiais iš šios bendrovės vadovo Tomo Segalio reikalavo kelionės į Turkiją už 10 tūkst. litų (2,9 tūkstančio eurų).
„Byloje neginčijamai nustatyta, kad bendrovė „Viltekta“ šiame konkurse visai nedalyvavo, taigi ir nelaimėjo.
Tai reiškia, kad teismo nutartyse nurodytas slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų faktinis pagrindas yra neteisingas“, – pabrėžė Apeliacinis teismas.
Beje, ta pati klaidinga pažyma buvo naudojama ir kitoje, D.Norkaus išteisinimu pasibaigusioje, „Vilniaus vandenų“ byloje.
Prokuroras teisinosi, jog klaida buvo padaryta dėl didelio darbo krūvio – reikėjo patikrinti daugybę bendrovės „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų dokumentų.
Teisėjai suprato humorą
Iš slapta įrašytų pokalbių sulipdytoje byloje visi kaltinamieji buvo išteisinti.
Teismas nustatė, jog švęsdami Boso dieną kelionės į Turkiją, Egiptą ar tris kartus aplink pasaulį „Vilniaus vandenų“ vadovai reikalavo juokaudami. Į jokią kelionę jie neišvyko ir vėlesniuose pokalbiuose apie ją net neužsiminė.
Tačiau užstalės kalbos prokurorui pasirodė tokios rimtos, jog bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme šio pobūvio dalyvius jis siūlė nuteisti už tai, kad „nusikaltimą padarė bendrininkių grupėje, būdami neblaivūs“.
Tyrė iškarpytus pokalbius
Apeliaciniam teismui abejonių sukėlė ir neteisėtai slapta įrašyti D.Norkaus, jo patarėjo Sauliaus Lukošiaus ir bendrovės „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono tiekimo ir logistikos direktoriaus Raimundo Dabravalskio telefono pokalbiai.
Garso įrašus tyrę ekspertai nurodė, jog šie pokalbiai nėra ištisiniai. Specialistai padarė tik tikėtiną išvadą, kad jie nėra sumontuoti.
Daugybę kartų vienas kitam skambinusių vyrų pokalbių klausęsi sekliai vėl nesuprato, kas kokiame viešųjų pirkimų konkurse dalyvauja ir už ką ruošiasi mokėti.
„Vilniaus vandenys“ tuo metu planavo pirkti įvairių tepalų, stabdžių skysčio, langų plovimo skysčio ir ieškojo tiekėjų.
Sukūrė kyšio formulę
Dar sunkiau sekliams buvo išsiaiškinti, kokio dydžio kyšio D.Norkus esą reikalavo iš „Lukoil Baltija“ atstovo R.Dabravalskio.
To, kas parašyta kaltinime, nesuprato net Apeliacinio teismo kolegija.
Jame nurodyta kyšio vertė – 80 procentų tyrimo metu taip ir nenustatytos sumos, tačiau didesnė nei vienas minimalus gyvenimo lygis.
„Šis teiginys – išimtinai neaiškus ir abstraktus. Tokia kyšio vertės nustatymo formulė leidžia šią vertę interpretuoti itin laisvai, nelygu kiekvieno asmens korupcijos lygio suvokimas.
Todėl jokiais bylos duomenimis ir logikos dėsniais nepaaiškinama, kodėl šiuo atveju kyšio vertė didesnė, o ne mažesnė nei vienas minimalus gyvenimo lygis“, – pareiškė Apeliacinis teismas.
Tyrimo metu taip ir nebuvo užfiksuota, kad R.Dabravalskis būtų davęs D.Norkui arba S.Lukošiui kokią nors pinigų sumą.
Teismas pažymėjo, jog jų pokalbius būtų galima vertinti kaip nebaigtą susitarimą, tačiau tai nelaikoma nusikaltimu.
Atėmė visus ginklus
Ilgiau nei metus slapta persekiotas ir tik po aštuonerių metų visiškai išteisintas 54 metų D.Norkus neatmetė galimybės per teismą reikalauti, kad valstybė atlygintų jam padarytą žalą.
Pradėjus tyrimą jis kurį laiką buvo suimtas, o pareiškus įtarimus atleistas iš darbo.
Netekus nuolatinio pajamų šaltinio bankai atsisakė toliau teikti paskolas ir dalį jo turto pardavė iš varžytynių.
Sulaukęs, kol įsiteisės Apeliacinio teismo sprendimas, D.Norkus bandys atgauti leidimą laikyti ginklą. Kai tuometis „Vilniaus vandenų“ vadovas tapo įtariamuoju, pareigūnai iš karto paėmė tris jo medžioklinius šautuvus ir savigynai laikomą pistoletą.
Laukė naujų nusikaltimų?
Kad ilgą laiką slapta sekdami D.Norkų pareigūnai pažeidė jo teises į privatų gyvenimą, konstatavo ir Apeliacinis teismas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog ilgiau nei metus D.Norkų sekę STT pareigūnai užfiksavo vienintelį tyrimui reikšmingą pokalbį – 2009 metų spalio 16-ąją, kai butelį atsidarę vyrai šventė Boso dieną.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „netoleruotina, kai slapti operatyviniai veiksmai pratęsiami ir žmogaus privatus gyvenimas kontroliuojamas nesurinkus naujos informacijos apie nusikalstamą veiką, o tik tikintis, kad jis vis tiek kada nors padarys nusikaltimą.“
20 000
Tiek eurų šioje byloje valstybei kainavo vien garso įrašų ekspertizė.
Apie klaidas nenori net girdėti
Edgaras Dereškevičius
Advokatas
„Šioje byloje vien garso įrašų ekspertizė kainavo apie 20 tūkstančių eurų, o neteisėtai persekiotas žmogus pagal įstatymą iš valstybės gali prisiteisti tik 3 tūkstančius eurų neturtinės žalos.
Kad ir kaip nuoširdžiai skambėtų pareigūnų priesaikos valstybei, kiekvienoje srityje pasitaiko klaidų. Klaidos baudžiamosios bylos tyrime vadinamos baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurių tiesioginis padarinys – ne tik žala kaltinamojo teisėms, bet ir garantijoms į nešališką bylos išnagrinėjimą bei teisingą teismo sprendimą.
Baudžiamajame procese svarbu, kad bent gynėjai sugebėtų tas klaidas ir pažeidimus pastebėti, tačiau ši misija – sunki ir ypač nepopuliari. Paprastai tai vadinama advokato kenkimu ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Per aštuonerius metus, kai buvo tiriama ši byla, kaltinamieji vien dėl prokurorų veiksmų Generalinei prokuratūrai buvo parašę tris pareiškimus, bet pažeidimų niekas neįžvelgė.
Šioje byloje teisėsaugos pareigūnai padarė daugybę klaidų. Tyrėjai nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažinę kyšio davimu įtariamą asmenį.
STT pareigūnai pravalydavo garso įrašus, į oficialius dokumentus rašė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Sankcijos pasiklausyti telefono pokalbių buvo pratęsiamos net nesusipažinus su užfiksuotų pokalbių turiniu.
Per ikiteisminį tyrimą telefono pokalbių klausėsi asmenys, kuriems nei STT viršininkas, nei tyrimą kontroliuojantis prokuroras raštu įstatymo numatyta tvarka nebuvo leidęs to daryti.
Apeliacinis teismas savo nutartyje ne tik, švelniai tariant, stebėjosi STT savivale, bet ir net konstatavo, kad kriminalinė žvalgyba buvo pradėta neturint jokio teisinio pagrindo.“
