Jis išgirdo visai kitką, nei buvo kalbama Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris liepos 7-ąją nusprendė, kad iki gyvos galvos nuteistas H.Daktaras jau pasitaisė ir likusią bausmę gali atlikti Pravieniškių pataisos namuose.
VAT šią nutartį panaikino ir nusprendė, jog H.Daktaras dar turi likti Lukiškių TI-K.
Apylinkės teismo sprendimą VAT apskundęs prokuroras rėžė atvirai - H.Daktaras nepasikeitė ir nepasitaisė.
Po prokuroro kalbos H.Daktaras atrodė sutrikęs ir tepasakė porą sakinių: "Man jau 60 metų, aš jau senelis. Jei prokuroras sako, kad dar nepasitaisiau, tai kada aš pasitaisysiu - kitame pasaulyje? uŽ tai, ką aš padariau, aš jau esu nuteistas".
Prokuroras Marius Zupkauskas priminė, jog H.Daktaras formaliai atitinka perkėlimo į pataisos namus atitinka sąlygas, tačiau tam, kad galėtų išeiti iš kalėjimo, jas turi atitikti ne formaliai, o realiai.
Prokuroras prašė atsižvelgti į tai, kad H.Daktaras nuteistas už itin sunkius nusikaltimus, jis nuteistas kaip vienos didžiausių Lietuvos istorijoje nusikaltėlių gaujos lyderis.
"Visiškai neatsižvelgiama į visuomenės interesus, į nukentėjusiųjų interesus. H.Daktaras nesiėmė nė vieno žingsnio, kad jiems padaryta žala būtų atlyginta, o pats skundžiasi, kad kalėjimo parduotuvėje negali nusipirkti vienokių ar kitokių produktų. Viskas tik sau", - pasakęs šiuos žodžius prokuroras atsisuko į H.Daktarą.
M.Zupkauskas priminė, jog vieno žmogaus gerovė negali būti svarbesnė nei visuomenės gerovė.
Prokuroras įsitikinęs, jog perkelti H.Daktarą į pataisos namus dar anksti ir dėl saugumo. Pravieniškių pataisos namuose kaliniai tarpusavyje bendrauja daugiau, o H.Daktaras nusikaltėlių pasaulyje tebėra aktyvus ir įtakingas: "Jis imasi ir tarpininko, ir teisėjo vaidmens, todėl nemanau, kad būtų tikslinga ir reikalinga jį ten perkelti.“
H.Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis siūlė prie bylos prijungti administracinių teismų nutartis, kuriose teigiama, kad H.Daktarui turi būti suteikti Ilgalaikiai asmeniniai pasimatymai su žmona Ramute, o sąlygos, kokiomis kali H.Daktaras yra ne kas kita, o žmogaus kankinimas.
Prokuroras M.Zupkauskas įsitikinęs, jog tai, kad kalėjimo sąlygos neatitinka ES reikalavimų, nėra pagrindas iš ten iškelti kalinį - reikia tiesiog gerinti sąlygas.
Prokuroras prieštarauja ir ilgalaikiams jų pasimatymams su žmona: "Laisvės atėmimo bausmė yra bausmė už tai, ką jis padarė ir tikrai nebus taip, kad jis gyvens su žmona, kad kasdien matysis su vaikais".
Tardamas paskutinį žodį, H.Daktaras ėmė vardinti būrelius ir užsiėmimus, kuriuos jis lanko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jis mezga, užsiiminėja joga, skaito Bibliją ir "dalyvauja poezijoje". Dalyvauti poezijoje jis pasiūlė ir prokurorui.
Tačiau tai nepakeitė prokuroro nuomonės: "Faktas, kad jis užsiima socialine veikla, tėra būdas, galimybė prašyti švelnesnės bausmės, bet tai yra apgaulinga".
Advokatas V.Sirvydis nustebo, kad prokuroras prabilo ne teisiniais argumentais - teiginiais, kurie paimti ne iš bylų ir teismų sprendimų, bet iš knygų.
Advokatą nustebino ir tai, kad prokuroras skundžia nutartį, kuriai prokuratūra jau buvo pritarusi - prokurorė Danutė Mekionienė apylinkės teisme neprieštaravo, kad H.Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus.
M.Zupkauskas atsakė, jog tai nėra nieko keisto - teismai taip pat priima visiškai skirtingus sprendimus.
Pasinaudojęs paskutinio žodžio teise apie tai prabilo ir H.Daktaras: "Už Sigito Čiapo nužudymą Klaipėdos apygardos teismas mane nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos, Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai už šį nusikaltimą mane išteisino. Tai kas teisus - ar Klaipėdos teismas, kuris nuteisė nekaltą žmogų, ar kiti teismai, kurie išteisino žmogžudį?".
Po prokuroro kalbos susikrimtusį vyro veidą matė ir Ramutė Daktarienė. Ją taip pat nustebino skirtinga dviejų prokurorų pozicija. "Gal šis prokuroras paveiktas kokių nors aukštesnių jėgų, o gal norėjo pasirodyti svarbus?".
