Po netoli Agluonėnų miestelio esančio Būdviečių kaimo lauko keliukus ratus suko neįprastas kelių automobilių kortežas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas su bylos posėdžio sekretore nusprendė pats pažiūrėti, kaip galėjo pradingti šešių metrų pločio žvyrkelis, kuriuo naudojosi kelių aplinkinių sodybų gyventojai.
Kelią užtvėrė ir nukasė
Iš vienos pusės šis apie 100 metrų ilgio kelias yra užartas ir užsėtas, o kitame gale jau trečius metus užtvertas rakinamu užtvaru. Negana to, už užtvaro iki posūkio žvyruotas kelio paviršius yra nukastas ir jau apžėlęs žole.
Užtvarą įrengė ir keliuką nukasė šalia gyvenančiai 91 metų Vladislavai Baranauskienei teismuose atstovaujantis jos žentas Romualdas Šniukšta.
Anot jo, keliukas buvęs privačiame jo uošvės žemės sklype, todėl jis galįs daryti, ką nori.
Su tuo nenori sutikti kai kurie kaimo gyventojai, kuriems šis keliukas nuo seno buvo trumpiausias ir patogiausias būdas pasiekti savo namus.
„Mes šiuo keliu naudojomės visą laiką, kol prieš 14 metų čia savo žemės neatsikėlė V.Baranauskienė.
Kadangi keliukas į dvi dalis kirto jai čia atkurtą žemės sklypą, jos žentas užtvėrė mums kelią – pareiškė, kad prie savo namų galime privažiuoti kitais keliais.
Tačiau norėdamas pasiekti motinos sodybą aš turiu daryti 6 kilometrų ilgio lankstą ir važiuoti keliu, kuris pavasarį patvinsta“, – savo bėdą aiškino čia gyvenančią motiną beveik kasdien lankantis Audronis Einikis.
Už savavališką kelio užtvėrimą ir sugadinimą R.Šniukštai buvo skirta administracinė bauda, tačiau ją panaikino apeliacinį skundą tenkinęs Klaipėdos apygardos teismas, kuris pasigedo įrodymų, kad kelias priklausęs valstybei.
Pateikė vokišką dokumentą
„Šiame sklype nebuvo jokio kelio. Jis atsirado kolūkių laikais, kai lauko keliukai susiformavo važinėjant traktoriams ir sunkvežimiams.
Kelias todėl ir buvo užtvertas, kad juo nebūtų važiuojama į privatų sklypą“, – stovėdamas prie užtvaro teisėją tikino R.Šniukštos advokatas Laimonas Strauka.
Anot jo, žemėtvarkos projektas tiktai numato galimybę važiuoti V.Baranauskienės sklypu, bet nesukuria valstybei priklausančio kelio.
L.Strauka aiškino, kad valstybine žeme šis privažiavimo kelias taps tik tuomet, kai bus atliktos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės sklypo savininkei už tai bus kompensuota. Bet A.Einikio gynėjas Vaidotas Rudavičius teisėjui parodė dar 1936 metų žemės planą, kuriame jau tuomet šis kelias buvo pažymėtas.
„Tuo metu ši Lietuvos teritorijos dalis priklausė Vokietijai.
Tai ne Lietuvos dokumentas, todėl juo vadovautis negalima“, – atšovė L.Strauka.
„Negi Hitlerio laikų Vokietijos kolūkiečiai šį kelią išvažinėjo?“ – iš tokio kolegos argumento juokėsi teisininkas.
Užgrobta valstybės žemė
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) stoja į kelio netekusių žmonių pusę. Pasak žemėtvarkininkų, šis kelias pavaizduotas šios kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte, kuris yra teisinę galią turintis teritorijos planavimo dokumentas.
V.Baranauskienei perkeliant Šilalės rajone jos turėtą žemę čia buvo suformuotas vientisas žemės sklypas, kurį kelias padalijo į dvi žemės naudmenas, bet į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą jis nebuvo įskaitytas.
„Atkūrus žemės nuosavybę V.Baranauskienė du kartus raštu buvo informuota apie per jos žemę einantį bendro naudojimo kelią, jo statusą ir draudimą jį užtverti.
Pagal dabar galiojančią tvarką čia būtų formuojami du atskiri žemės sklypai abipus valstybei priklausančio kelio“, – aiškino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vyriausioji specialistė Reda Siautilė.
Tai galima padaryti tik po kadastrinių sklypo matavimų, kuriuos turi užsakyti ir už juos sumokėti sklypo savininkė, o jai atstovaujantis R.Šniukšta to iki šiol nėra atlikęs.
Dabar V.Baranauskienės sklype kadastriniai matavimai padaryti teismo prašymu, o už juos sumokėjo patys ieškovai. Bet R.Šniukšta su matavimo rezultatais nesutinka ir juos ginčija teisme.
Įdomu tai, kad R.Šniukštą ginančio advokato argumentus atkartoja ir Klaipėdos rajono valdžia, kuri taip pat neigia čia buvus kelią.
„Klaipėdos rajono savivaldybė šio kelio niekada neprojektavo ir netiesė. Taip pat nėra duomenų, kad kelias buvo tiesiamas kitų asmenų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog V.Baranauskienei priklausančiame žemės sklype jis buvo“, – po tokiais žodžiais atsiliepime teismui pasirašė rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskis.
Tiki buvusiu pareigūnu
Maža to, neinformavusi NŽT Klaipėdos skyriaus rajono savivaldybė prieš dvejus metus šią kelio atkarpą iš viso išregistravo iš rajono kelių registro ir nuo asfaltuoto kelio pasukant į žvyrkelį leido įrengti kelio ženklą „Aklakelis“, neva čia įsukus išvažiavimo nėra.
Tam užteko R.Šniukštos patikinimo, kad užtvaras atribojo privatų sklypą.
A.Einikis mano, kad tokį rajono valdžios palankumą R.Šniukšta yra pelnęs neatsitiktinai.
Į pensiją išėjęs šis buvęs policijos pareigūnas yra vadovavęs Klaipėdos policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriui.
