Dėl esą nekontroliuojamo psichotropinių vaistų vartojimo protrūkio Alytaus pataisos namuose Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovui Mykolui Majauskui ėmė skųstis šios įkalinimo įstaigos slaugytojai.
Anot pataisos namų darbuotojų, nuteistieji tampa vis agresyvesni, nes pareigūnai negali užtikrinti, kad vaistus vartotų tie asmenys, kuriems jie skiriami.
„Atrodo, nuteistieji turi galimybę vaistus kaupti, vartoti ne pagal gydytojo paskyrimą ir pardavinėti kitiems nuteistiesiems“, – svarstė M.Majauskas.
Psichotropinių vaistų vartojimas pataisos namuose staiga padidėjo dešimtis kartų. Antai panikos priepuoliams gydyti skirtų „Clonazepam“ tablečių per pirmąjį šių metų pusmetį nuteistiesiems išduota 55, o vien per 3 vasaros mėnesius – 550.
Taip pat smarkiai išaugo vaistų „Diazepex“, „Lorafen“, „Bromazepam“ paklausa.
Įtariama, jog kai kurie nuteistieji medikų skiriamus vaistus vartoja kartu su narkotikais.
„Alytaus pataisos namai yra linkę slėpti šią problemą, Kalėjimų departamentas taip pat nereaguoja. Psichotropinių vaistų vartojimas sukelia ne mažesnę priklausomybę nei heroinas ar kiti narkotikai.
Pataisos namai nėra gydymo įstaiga, nors dabar tai greičiau narkomanų rojus“, – įkalinimo įstaigos darbuotojų skundą per Vyriausybės valandą Seime citavo M.Majauskas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė patvirtino, kad šios problemos jai yra žinomos, tačiau nepasakė, kaip ketina jas spręsti.
Tuo metu laikinasis Kalėjimų departamento vadovas Viktoras Davidenka „Lietuvos rytui“ teigė, kad Alytaus pataisos namuose lankysis speciali komisija, kuri aiškinsis situaciją.
Bet Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas tikino, jog padėtis pernelyg dramatizuojama: „Taip, pastaruoju metu vaistų skiriama gerokai daugiau, bet mes nesame kuo nors išskirtiniai. Ir kitur tai vyksta.“
Padidėjusį psichotropinių vaistų vartojimą direktorius siejo su tuo, kad įstaigoje prieš keletą mėnesių pradėjo dirbti gydytojas, kuris turi ir psichiatro licenciją, todėl gali vaistus skirti pagal poreikį.
K.Jasmontas teigė negalįs įtarinėti mediko, bet neatmetė, kad konkrečiam nuteistajam paskirti vaistai gali pasiekti ir kitus asmenis: „Mes bandome sugirdyti tuos vaistus vietoje, net filmuojame, tačiau juk negali žinoti, ar jie juos prarijo, ar pasiliko kur nors už liežuvio. Mes nesame ta įstaiga, kuri tikrintų, kas lieka nuteistojo burnoje.“
