Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Iš nuteistojo pinigus sportininkui jau išieško antstoliai, tačiau kol kas išieškota nedidelė suma – apie 29 tūkst eurų. Turto, kurio pakaktų išieškoti visą išviliotą pinigų sumą, vyras neturi.
Didelės sumos iš R.Seibučio išviliotos 2008 – 2011 metais.
„Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, jis žalos neatlygino. (Nusikaltimas) išimtinai savanaudiško pobūdžio, kaltas neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas.
J.Aliukonis iki šiol neteistas, šiuo metu niekur nedirba. Jis yra dirbęs Finansų ministerijoje, tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko (dabar DNB) valdyboje, vadovavo bendrovei „DnB Nord Lizingas“, vadovavo žlugusio Ūkio banko filialui Edinburge.
Teisėjas mano, kad bausmės už sukčiavimą tikslai bus pasiekti, skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskyrė tokią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Nuosprendis dar gal būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Nei nuteistasis, nei nukentėjusysis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
„Teismas pilnai patvirtino prokuratūros kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis Juozas Aliukonis iš nukentėjusiojo Reinaldo Seibučio apgaule įgijo 236 tūkst. eurų“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis.
Pasak kaltintojo, iš pradžių iš R.Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J.Aliukonis pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą.
„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R.Seibučio, jau neturėjo“, – pasakojo V.Kukaitis.
Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.
J.Aliukonis turėjo bankinės patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Buvo susiklostę asmeniniai santykiai, tai, matyt, ir nulėmė. Jis (R.Seibutis – BNS) kaltinamąjį pažinojo nuo vaikystės, tai buvo ir šeimų bendravimas. Pasitikėjimas buvo paremtas aplinkybėmis, kad reikia pinigų, jie bus investuoti į nekilnojamojo turto projektus. Buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, projektai. Bendrauta telefonais, elektroniniais laiškais, nes tuo metu nukentėjusysis gyveno ir žaidė užsienyje. Buvo pasinaudota, kad nebuvo galima betarpiškai bendrauti, tai tęsėsi kelerius metus“, – sakė V.Kukaitis.
Pasak prokuroro, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.
R.Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J.Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.
„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“,– įspėjo prokuroras.
