Pastarosiomis dienomis ėmė mįslingai liepsnoti Kauno pakraštyje esantys sodo nameliai – per paskutines keturias dienas supleškėjo jau tris mediniai pastatai. Padegimais susidomėjo ir teisėsauga.
Pelenais vienas po kito virsta sodo nameliaii, iškilę prie bendrijos „Sėmena“ teritorijos.
Anot „Sėmenos“ pirmininko Adolfo Kurausko, gaisrai įsiplieskė gretimoje bendrijoje „Baltasis gandras“.
Penktadienį liepsnos nušlavė vieną namelį, o antradienį suniokojo dar du pastatus. Juos visus skiria maždaug 100 metrų atstumas. Žemė, kurioje jie stovėjo, yra valstybinė.
Pradėti tyrimai dėl tyčinių padegimų – antradienį į nusikaltimų vietas buvo atvykę gaisrininkai ir policijos pareigūnai.
Pasak Panemunės seniūnės Rasinos Žolynienės, sudegę statiniai yra savavališki.
Padegimus lydėjo keli įdomūs sutapimai.
Pirma, Panemunės seniūnija paragino statytojus iki spalio 9 dienos pašalinti teisiškai neįregistruotus namelius, priešingu atveju jų nugriovimu pasirūpins Kauno savivaldybė.
Antra, pasak ugniagesių, šiuose sodų plotuose buvo iškabinti lapeliai, raginantys namelių šeimininkus protestuoti prieš jų nukėlimą ir spalio 6 dieną rinktis į piketą.
Bet turbūt didžiausio dėmesio vertas trečias faktas. A.Kurausko žiniomis, „Baltojo gandro“ plotuose ruošiamasi sugrąžinti žemę jos dar neatgavusiems žmonėms. Sodo nameliai gali kažkam trukdyti atgauti žemę.
Įtariamieji padegėjai kol kas nenustatyti. Juos sučiupti bus sunku, nes vieta gana nuošali.
Pasak A.Kurausko, iki nepriklausomybės atkūrimo šia žeme naudojosi sovietų kariškiai, turėję savo daržus.
Lietuvai atkūrus laisvę, kariškiai išvyko, buvo įkurta sodininkų bendrija.
1994 metais įregistruota bendrija „Baltasis gandras“ pralaimėjo teismo procesą – Aukščiausias teismas nusprendė, jog bendrija nebuvo įkurta pagal įstatymų nustatytą tvarką. Valstybinė žemė jai nebuvo nei išnuomota, nei parduota.
"Baltojo gandro" bednrijos narė Lilija Mieldažytė naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog leidimai statyti namelius buvo išduoti, tačiau nei Panemunės seniūnija, nei savivaldybė to nepripažįsta.