Jei ieškinys bus patenkintas, tai būtų nebe pirmas kartas, kai teisėjai padėtų uostamiestyje garsiai kreditorei galimai antrąsyk išlupti tai, kas jau buvo grąžinta.
Begalė nelegaliai suteiktų paskolų, milijonus skaičiuojantis šešėlyje veikiančio banko paskolų portfelis, daugybė bylų teismuose – daugiau kaip du dešimtmečius galimai neteisėtai finansinių paslaugų teikimu užsiimanti verslininkė turi neliečiamumą tiek Klaipėdos apygardos prokuratūroje, tiek abiejų instancijų uostamiesčio teismuose.
Liko skolingas ir svetimą skolą
Ko gero, viena pirmųjų uostamiestyje nusprendusi vystyti jokiais leidimais neįteisintą skolinimo verslą, tikra Klaipėdos paskolų ir ne tik jų „krikštamotė“, regis, puikiai išmano ne tik finansinių paslaugų biznį, bet ir tai, kaip įstatymų pagalba „išgręžti“ savo klientus.
A.B. – verslininkas, virš kurio dabar jau 84-erių metų M.Balsienės Damoklo kardas kybo būtent šiomis dienomis.
Ir tik nuo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos sąžiningumo bei principingumo priklausys, ar tai bus tik eilinė civilinė byla, ar precedentas pagaliau stabdyti uostamiestyje, kaip ir visoje šalyje išsikerojusį nebaudžiamų nelegalių šešėlinių bankų verslą ir valstybės mulkinimą.
A.B. iš klaipėdietės M.Balsienės, ne vienam žinomos kaip kreditorė, į kurią galima kreiptis tuomet, kai oficialiai veikiantys bankai atsisako pagelbėti paskolomis, prieš aštuonerius metus pasiskolino 25 tūkst. litų, tiesa, skolos raštelyje buvo įrašyta 5 tūkst. litų didesnė suma – suderėtos tokio dydžio palūkanos.
Po metų, bebaigiant išmokėti pastarąją paskolą, A.B. verslui vėl skubiai prireikė lėšų.
M.Balsienė pareigingam skolininkui sutiko paskolinti dar 30 tūkst. litų, šįsyk skolos lapelyje buvo įrašyta 10 tūkst. litų didesnė suma.
Dar po gero pusmečio A.B., kito klaipėdiečio verslininko A.V. paprašytas, tarpininkavo dėl 20 tūkst. litų kredito.
M.Balsienė sutiko skolinti tik su sąlyga, kad skolos raštelį pasirašys A.B., kadangi A.V. nepažįsta.
Šių verslininkų įmonės turėjo tarpusavio sutarčių, tad M.Balsienė paskolino A.V. 20 tūkst. litų, o skolos raštelyje įrašė A.B. pavardę bei 25 tūkst. litų sumą.
Visuose skolos rašteliuose su užslėptomis palūkanomis buvo įrašyti trumpi vos vieno arba trijų mėnesių pinigų grąžinimo terminai, o žodžiu buvo susitarta dėl ilgesnio paskolų laiko.
Klaipėdiečio teigimu, visi pinigai – 75 tūkst. litų bei dar 20 tūkst. litų palūkanų – pagal minėtas tris paskolas dalimis buvo grąžinti 2012-ųjų gruodį.
Pinigus vyrai į M.Balsienės namus reguliariai veždavę kas mėnesį. Moteris nerašydavo jokio pakvitavimo ir mokėti reikėję būtinai tik grynais pinigais – tokią tvarką ji buvo nustačiusi, tad apie grąžinamą skolos dalį A.B. visąlaik pasižymėdavo savo kompiuteryje specialiai tuo tikslu sukurtame dokumente.
„Kai jau atidavėme visus pasiskolintus pinigus, M.Balsienė mane patikino, kad visi ankstesni skolos rašteliai yra sunaikinti, bus sunaikintas ir paskutinis“, – žurnalistei pasakojo A.B.
Po ketverių metų, praėjusį gruodį, verslininkas gavo pranešimą iš Klaipėdos apylinkės teismo ir sužinojo, kad skolintoja kreipėsi su ieškiniu ir pateikė visus tris jo vardu turėtus skolos raštelius bei siekia prisiteisti ne tik tuos jau grąžintus 95 tūkst. litų (beveik 28 tūkst. Eur), bet dar ir beveik 35 tūkst. litų (beveik 10 tūkst. Eur) delspinigių.
Klaipėdos apylinkės teismas jau patenkino uostamiesčio kreditų verslo „krikštamotės“ ieškinį.
Toks pat „išmušinėjimo“ braižas Pernai Klaipėdos apygardos teismas netenkino skuodiškės A.D. atskirojo skundo ir paliko galioti Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą neiškelti A.D. bankroto bylos fiziniam asmeniui.
Skuodiškė teigė nebegalinti finansiškai prakvėpuoti, nes ankstesnių teismų sprendimu kreditorei M. Balsienei priteista 14480 eur skola ir dar beveik 6 tūkst. eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų, ir tai yra pagrindinė pareiškėjos nemokumą sukėlusi priežastis.
A.D. nurodė, kad M. Balsienei ji nebeskolinga, vykdė savo skolinius įsipareigojimus ir visus pinigus grąžino mokėdama dalimis, tačiau negaudavo pakvitavimo, įrodančio paskolos grąžinimo faktą.
Klaipėdietė B.Š. žurnalistei pasakojo kaip du vandens lašai į A.B. istoriją panašią savo bendravimo su garsiąja uostamiesčio kreditore patirtį.
Tais pačiais 2010-aisiais kaip ir A.B. moteris pasiskolino iš M.Balsienės 7600 litų, paskolos sutartyje buvo įrašyta 10 tūkst. litų suma.
Prieš tai ji buvo ką tik grąžinusi nemažą kreditą – 28 tūkst. litų, iš kurių 5 tūkst. litų buvo užslėptos palūkanos.
Moters teigimu, visi pinigai dalimis buvo vežami kreditorei į namus grynais, atskiri pakvitavimai nebuvo išrašomi.
Klaipėdos apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, B.Š. vis dar moka M.Balsienei neva negrąžintą paskolą ir delspinigius.
B.Š. iki šiol nenuleidžia rankų ir bando visais įmanomais būdais pasiekti, kad kreditorė būtų nubausta ne tik už galimai neteisėtą vertimąsi finansine veikla, bet ir, anot skolininkės, sukčiavimą.
Skandalinga prokurorų ir teisėjų pozicija
Žurnalistės skaičiavimais, teisminių bylų, kuriose minima ši garsioji Klaipėdos kreditorė, skaičius jau gerokai perkopė trijų ar net keturių dešimčių ribą.
M.Balsienė iš tikrųjų plačiai naudojasi teisėjų paslaugomis „išmušant“ skolas – vienokiu ar kitokiu statusu ji figūruoja daugybėje bylų, kurios dešimtimis nagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės, kiek mažiau Klaipėdos apygardos, o taip pat Palangos miesto, Klaipėdos, Skuodo bei Jonavos rajono apylinkių bei aukštesnių instancijų teismuose.
Kreditorė praktiškai niekada nepralaimi. Nepaisant to, kad metai iš metų begalybėje bylų atsakovai liudija apie galimai nelegalų „serijinį“ ieškovės verslą ir užslėptas palūkanas, uostamiesčio teismai demonstruoja skandalingą abejingumo valstybės interesams poziciją – nė vienas teisėjas nepasinaudojo Civilinio proceso kodekso bei Mokesčių administravimo įstatymo jam suteikta teise kreiptis į prokurorus ar VMI ir pranešti apie jau dešimtmečius skaičiuojančią galimai šešėlinę finansų rinką ir jos valdytoją.
VMI centrinė būstinė, atsakydama į žurnalistės klausimus, nepaneigė, jog per kelis dešimtmečius galimai nelegalaus banko gyvavimo laikotarpį M.Balsienė nuo šios veiklos valstybei nesumokėjo nė cento ir neturi finansinei paskolų veiklai privalomo juridinio asmens statuso (šiuo atveju – individualios kreditavimo įmonės) bei leidimo.
Tiesa, prieš ketverius metus gavę gyventojo pranešimą inspektoriai surengė patikrinimą ir aptiko keliasdešimt notariškai patvirtintų paskolų „be palūkanų“, o paskolintų lėšų suma viršijo milijoną litų.
VMI kreipėsi į pareigūnus, bet Klaipėdos apygardos prokurorai, nors ir surado ženkliai daugiau nei VMI inspektoriai paskolų atvejų, patyliukais nutraukė tyrimą nurodę neva neaptikę nei mokesčių vengimo, nei nelegalaus versliškumo, nei neteisėto praturtėjimo požymių.
Mokesčių administratorius tikina, jog apie tai, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas, prokurorai nuo VMI slėpė beveik dvejus metus.
„Akivaizdu, kad M.Balsienė turi „stogą“, taip pat akivaizdu, kad ji skolina ne tik savo pinigus. Galima tik spėlioti, kad tai gali būti, tarkime, ir advokato, ir antstolio, ir notaro, ir kokio nors prokuroro, ir dar kažkieno pinigai. Verslas yra ne tik skolinimas, bet ir skolos išieškojimo procesas“, – įsitikinęs Klaipėdos teisininkas Arvydas Ektis, prieš kelerius metus atstovavęs teismuose vienai iš M.Balsienės skolininkių.
„Aš niekada neimu palūkanų, o pinigus skolinu norėdama žmonėms daryti gerus darbus“, – taip M.Balsienė rašo pasiaiškinimuose VMI.
Skolininkai meluoja?
Paprašyta pakomentuoti, kodėl kai kurie buvę klientai tikina, jog iš jų skolą norima „išmušti“ antrąjį kartą, B.Balsienė žurnalistei teigė, jog taip sako tik tie, kurie negrąžino pinigų.
„Jie visi sako tą patį, kad atidavė, o aš noriu gauti antrą kartą. Tie, kurie iš tikrųjų grąžino skolas, taip nekalba“.
Kodėl vis dėlto, kai pinigai vežami į namus dalimis, kreditorė nerašanti pakvitavimo?
„Jie meluoja. Pavyzdžiui, B.Š. sako atidavusi skolą mano namų virtuvėje, bet ji nė karto nėra peržengusi mano namų slenksčio.
Pakvitavimo aš neduodavau, nes niekada niekas man nemokėjo dalimis: žmonės iš karto atveždavo visą skolą, jiems matant suplėšydavau skolos lapelį“, – sakė klaipėdietė.
Ji taip pat teigė, jog jokiais būdais neapgaudinėja valstybės: „Nemoku mokesčių, nes pinigus skolinu be palūkanų. Darau gerus darbus ir padedu žmonėms“.
