Posėdžio metu planuojama apklausti A.Šulnių, S.Skersienę, STT pareigūnus. Į teismą atvyko visi penki kaltinamieji piktnaudžiavimo byloje.
Vos prasidėjus posėdžiui, advokatai apipylė teismą prašymais nutraukti baudžiamąjį procesą, nes esą jų ginamieji esą jau buvo teisiami dėl tų pačių aplinkybių administracine tvarka. Prokuroras Darius Stankevičius šiuos prašymus prašė atmesti, teismas išėjo pasitarti. Praėjus beveik valandai į teismo salę sugrįžusiteisėjų kolegija paskelbė, kad sprendimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo bus priimtas lapkričio 21 dieną.
Praėjusio posėdžio metu A.Šulnius ir S.Skersienė sutiko būti apklaustais iš karto, o D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir K.Grigonis pareiškė duosiantys parodymus tik po kitų piktnaudžiavimo bylos dalyvių apklausų.
Teismo proceso metu taip pat ketinama apklausti buvusį vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių, kuris avarijos metu dirbo Nacionalinės žemės tarnybos vadovės D.Gineikaitės patarėju. Po eismo įvykio didelį pažįstamų ratą turinti D.Gineikaitė puolė karštligiškai ieškoti pagalbos, skambino G.Furmanavičiui, G.Abeciūnui ir kitiems žmonėms.
G.Abeciūnas trečiadienį buvo atšauktas iš ligoninės direktoriaus pareigų.
D.Gineikaitė šilto posto neteko gerokai anksčiau, išaiškėjus įžūliai kraujo mėginių sukeitimo aferai.
Kauno klinikinės ligoninės medikams pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, o D.Gineikaitė kaltinama kurstymu piktnaudžiauti.
Kol byla pasiekė teismą, praėjo beveik dveji metai. Piktnaudžiavimo bylą sudaro net 12 tomų.
Valstybė patyrė didelę žalą
D.Gineikaitė avariją Kaune sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną. Po eismo įvykio įpūtusi 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis) ji karštligiškai puolė ieškoti pagalbos, skambino pažįstamiems, tarp jų – Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, lankėsi šioje gydymo įstaigoje. G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Kaltinamaje akte teigiama, kad gydytojas A.Šulnius, vykdydamas G.Abeciūno ir K.Grigonio nurodymus, D.Gineikaitei pasakė atvykti kitą dieną duoti kraujo antrą kartą, tačiau išsiblaiviusios valdininkės antras vizitas niekur nebuvo užfiksuotas.
A.Šulnius davė atitinkamus nurodymus slaugytojai S.Skersienei. Akte taip pat teigiama, kad K.Grigonis telefonu susitarė su G.Abeciūnu nuslėpti G.Gineikaitės girtumą, tuo tikslu buvo duotas nurodymas žemesnės grandies ligoninės darbuotojams.
Tokiais veiksmais buvo sudaryta galimybė D.Gineikaitei įgyti tikrovės neatitinkančią išvadą dėl alkoholio kiekio kraujuje, taip būtų suklaidintas teismas, Žemės ūkio ministerija, draudimo bendrovė.
„Dėl korupcinių ryšių buvo sumenkintas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios ligoninės autoritetas, padaryta didelė žala valstybei.
Buvo pažeista ir gydytojo etika. Buvo siekiama sumenkinti policijos autoritetą, būtų kilę abejonių dėl alkoholio matuoklių patikimumo“, – tvirtino Generalinės prokuratūros prokuroras D.Stankevičius.
Pasak prokuroro, G.Abeciūnas, pakurstytas D.Gineikaitės, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – davė nurodymus nuslėpti jos girtumą.
Paprašė nutraukti baudžiamąją bylą
Ketvirtadienį prasidėjus posėdžiui A.Šulniaus ir S.Skersienės advokatas Aleksandras Jakubauskas pareiškė, kad jo ginamieji negali būti antrą kartą baudžiami neva už tas pačias pačias veikas.
Kauno apylinkės teisme šiems medikams praėjusiais metais buvo skirtos administracinės nuobaudos dėl melagingų parodymų teikimo, sukeičiant D.Gineikaitės kraujo mėginius.
„Administracinis ir baudžiamasis procesas vyksta dėl to paties poelgio", - dėstė advokatas. Jo nuomone, baudžiamąja tvarka negali būti teisiami nei medikai, nei D.Gineikaitė.
Panašiai kalbėjo ir D.Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius, G.Abeciūno ir K.Grigonio advokatai.
Tačiau baudžiamojoje byloje A.Šulniui,S.Skersienei ir kitiems bylos dalyviams pateikti kaltinimai ne dėl melagingų parodymų teikimo, o dėl piktnaudžiavimo. Vargu ar tai galima traktuoti kaip tas pačias veikas.
Administraciniame procese A.Šulnius ir S.Skersienė buvo pripažinti nusižengusiais, o D.Gineikaitei,. G.Abeciūnui ir K.Grigoniui pavyko iš balos išlipti sausiems.
Ketvirtadienį ilgai kalbėjęs advokatas A.Jakubauskas žurnalistams pažėrė priekaištų - pastarieji elgiasi negražiai, nes esą persekioja teisme D.Gineikaitę, viešina rezonansinės korupcinės bylos detales.
Prokuroras D.Stankevičius prašymą dėl baudžiamosios bylos svarstymo nutraukimo prašė atmesti - D.Gineikaitė ir medikai buvo teisiami administracine tvarka dėl melagingų duomenų teikimo (klastojimo epizodas), o dabar vyksta baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo nagrinėjimas, tai - skirtingi dalykai: „Nusikalstamų veikų spektras baudžiamojoje byloje yra gerokai platesnis.
Prokuroro įsitikinimu, kaltinimai baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo pateikti pagrįstai
Teismas 10 valandą padarė pertrauką, išėjęs pasitarti dėl advokatų prašymų.
Prieš 11 valandą teisėjų kolegija pranešė, jog sprendimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo bus priimtas lapkričio 21 dieną.
Posėdis po to iškart buvo baigtas.
Davė kraujo du kartus
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Praėjus maždaug trims valandoms nuo avarijos, apie 16 valandą, D.Gineikaitė ligoninėje davė kraujo pirmą kartą, o kitą dieną apie 6 val. ryto atvažiavo antrą kartą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Pirmajame D.Gineikaitės kraujo mėginyje buvo 1,01 promilės alkoholio, o antrasis buvo švarus,
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Mėginys su promilėmis aptiktas prie slaugytojos S.Skersienės namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Medikas pakeitė parodymus
Praėjus penkiems mėnesiams gydytojas A.Šulnius teisėsaugai prabilo jau kitaip nei per pirmą apklausą – K.Grigonis jam esą nedavė neteisėtų nurodymų.
Tačiau pirminius A.Šulniaus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino slaugytoja S.Skersienė.
Pasak slaugytojos, A.Šulnius jai papasakojo apie K.Grigonio skambutį – atvyks D.Gineikaitė, apie kurios vizitą jau žino „visa valdžia“.
D.Gineikaitei davus kraujo pirmą kartą A.Šulnius pareiškė, kad ji atvažiuos kitą rytą ir duos kraujo antrą kartą.
S.Skersienė turėsianti sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti pirmojo mėginio, kad nebūtų nustatytas D.Gineikaitės girtumas. Slaugytojai pasakius, kad taip elgtis negalima, A.Šulnius atkirto – viskas suderinta su vadovybe.
Patarėjas irgi puolė skambinti
Pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, D.Gineikaitė telefonu po avarijos prašė G.Furmanavičiaus imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – D.Stankevičius paaiškino, kodėl G.Furmanavičiui nebuvo pareikšti įtarimai.
Prokuroras neslėpė, kad D.Gineikaitė po avarijos puolė skambinti daugeliui žmonių: susisiekė su maždaug 10 savo pažįstamų, tarp jų – ir aukštas pareigas einančiais valstybės pareigūnais.
G.Furmanavičius, anot D.Stankevičiaus, puolė irgi daug kam skambinti: skambučių sulaukė ir aukštas Kauno policijos pareigūnas Remigijus Stukas, ir net tuometis susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Buvo skambinta ir Policijos departamento atstovams, atsakingiems už ryšius su visuomene, – jų prašyta, kad įvykis nepatektų į viešas suvestines.
Visi šie pašnekovai, jų pačių laimei, nepuolė padėti vykdyti G.Furmanavičiaus prašymų. Pastarasis teismo proceso metu turėtų duoti parodymus, bet tik kaip liudininkas.
Pokalbiai buvo įrašyti
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi tuometės jos vadovės pašnekesių.
Ligoninės vadovai kaltinimus piktnaudžiavimu neigia – esą jokių neteisėtų nurodymų nebuvo davę.
Teisėsaugos dokumentuose parašyta, kad G.Abeciūnas su K.Grigoniu susitarė nurodyti A.Šulniui nuslėpti D.Gineikaitės girtumą. G.Abeciūnas pažįsta D.Gineikaitę dar nuo tų laikų, kai ji dirbo Kauno savivaldybėje juriste ir kuravo medicinos sritį.
Atšaukė iš pareigų
Šią savaitę G.Abeciūnas buvo atšauktas iš Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigų – tai padaryta Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame šios gydymo įstaigos dalininkų susirinkime.
Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį išplatino pareiškimą:
„Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) įvykusio VšĮ Kauno klinikinės ligoninės dalininkų susirinkimo metu nutarta iš pareigų atšaukti gydymo įstaigos vadovą Gediminą Abeciūną. Toks sprendimas priimtas įvertinus padarytus darbo pareigų pažeidimus, kurie pripažinti šiurkščiais.
Gydymo įstaigos veiklos rezultatas antrus metus yra neigiamas. Audito metu nustatyta, kad G. Abeciūnas, būdamas vadovu, galėjo neefektyviai panaudoti įstaigos lėšas sudarydamas viešųjų pirkimų pardavimo sutartis, įdarbindamas darbuotojus. Po SAM atlikto audito, kuria buvo apskaičiuotas įstaigai padarytos žalos dydis, pradėtas darbo pareigų pažeidimo tyrimas.
„Atliekant tyrimą ligoninės direktoriaus buvo paprašyta bendradarbiauti ir pateikti pasiaiškinimą, tačiau nustatytu terminu nebuvo pateiktas nei pasiaiškinimas, nei dokumentai, galintys paneigti jo padarytus darbo pareigų pažeidimus.
Bet kuris įstaigos vadovas, būdamas atsakingu už įstaigos veiklą, patikėto turto išsaugojimą, racionalų panaudojimą, atskaitingumą įstaigos dalininkui Sveikatos apsaugos ministerijai, turi pareigą bendradarbiauti su ministerija“, – pareiškė dalininkų susirinkimo pirmininkė, SAM korupcijos prevencijos specialistė Stasė Kazlauskienė.
Šios ir kitos aplinkybės rodo gydymo įstaigos vadovo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio Sveikatos apsaugos ministerijos interesais, o tai pagrindas spręsti ar yra pagrindas pasitikėti darbuotoju.
Be to, tyrimo metu 2017 m. spalio 5 dieną gautas Generalinės prokuratūros pranešimas ir nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas išsklaidė abejones dėl Gedimino Abeciūno padarytos veikos vertinimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu padarius darbo metu ar darbo vietoje nusikaltimo požymių turinčią veiką“.
G.Abeciūnas pareiškė nesutikantis su kaltinimais ir ketina kreiptis į teismą dėl sugrąžinimo į darbą.
