Kauno apylinkės teismas vakar atvertė tuometės Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorės Daivos Gineikaitės, kuri girta sukėlė avariją, kraujo mėginių sukeitimo bylą.
Pagrindinė šios istorijos veikėja teisiamųjų suole atsidūrė kartu su keturiais Kauno klinikinės ligoninės (KKL) medikais – direktoriumi Gediminu Abeciūnu, jo pavaduotoju Kastyčiu Grigoniu, gydytoju A.Šulniumi ir slaugytoja Salomėja Skersiene.
Teisiamųjų advokatai siekė nutraukti baudžiamąją piktnaudžiavimo bylą, tačiau teisėjų kolegija šį prašymą atmetė.
Ištisa skambučių grandinė
Byla buvo tiriama beveik dvejus metus. 2015 metų gruodžio 19 dieną avariją Kaune sukėlusiai NŽT vadovei buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės), tačiau, nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio rodmenimis, ji nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę duoti kraujo.
Girta įkliuvusi D.Gineikaitė karštligiškai skambino daugeliui savo pažįstamų, tarp jų – ir KKL direktoriui G.Abeciūnui.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, greitai susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o šis paskambino savo tiesioginiam pavaldiniui A.Šulniui.
Ligoninėje budėjęs A.Šulnius slaugytojai S.Skersienei liepė iš D.Gineikaitės kraujo paimti du kartus – eismo įvykio dieną ir kitą rytą. Mėginiai buvo sukeisti, tačiau klastą demaskavo teisėsaugos pareigūnai.
Tyrėjų duomenimis, D.Gineikaitės girtumą susitarė nuslėpti gydymo įstaigos vadovai, o A.Šulnius vykdė jam duotus nurodymus. Tačiau ligoninės vadovai ir D.Gineikaitė savo kaltę neigia.
Viešniai patarė, ką daryti
A.Šulnius Teisėsaugos pareigūnams teigė, jog K.Grigonis jam leido suprasti patiriantis G.Abeciūno spaudimą, – reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
„Paėmus kraujo pirmą kartą pasakiau D.Gineikaitei, kad ji išgertų daug skysčių ir atvyktų kraujo duoti kitą dieną, kai jau nebūtų alkoholio pėdsakų“, – vakar teisme buvo paskelbti pirminiai A.Šulniaus parodymai.
Gydytojas per šią apklausą prisipažino liepęs slaugytojai sukeisti kraujo mėginius.
Kai gruodžio 20-osios rytą jis paskambino S.Skersienei, ji pareiškė, kad tai jau padaryta.
Tačiau klastą išsiaiškino pareigūnai, aptikę du D.Gineikaitės kraujo mėginius, – pirmasis, kuriame aptikta 1,01 promilės alkoholio, rastas netoli S.Skersienės namų Kauno rajone.
Gydytojas pasirašė, kad pirminius parodymus davė nuoširdžiai, ir išreiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų.
Neteisingai užrašė žodžius
Dar ikiteisminio tyrimo metu A.Šulnius pakeitė savo parodymus – jų laikėsi ir vakar vykusio teismo posėdžio metu.
Gydytojas tvirtino, kad niekas iš ligoninės vadovybės jam neteisėtų nurodymų nedavė, – kraują du kartus nusprendė paimti jis pats, paprašytas D.Gineikaitės ir jos tėvo Vytauto Gineikos.
A.Šulnius dabar jau tikino neliepęs slaugytojai sukeisti kraujo mėginių.
D.Gineikaitei antrą kartą pasiūlyta atvykti į ligoninę, siekiant ją verkiančią nuraminti. Iš tikrųjų esą niekas net neplanavo sukeisti kraujo mėginių.
„Buvau ištiktas streso, pavargęs, be akinių. Be to, tyrėjas neteisingai užrašė mano žodžius“, – aiškino gydytojas, paklaustas, kodėl per pirminę apklausą buvo užfiksuoti kitokie parodymai.
Panašiai teisme vakar elgėsi ir slaugytoja S.Skersienė, ikiteisminio tyrimo metu išklojusi, kaip A.Šulnius jai liepė sukeisti kraujo mėginius ir atsikratyti „nešvaraus“ D.Gineikaitės mėginio. Ji anksčiau neslėpė, jog žinojo apie K.Grigonio skambutį A.Šulniui.
Vakar slaugytoja jau aiškino, jog kraujo sukeisti jai gydytojas neliepė, o ji iš tikrųjų planavo atsikratyti antrojo mėginio, kuriame nebuvo promilių, tačiau netyčia mėginius supainiojo.
Tyrėjas esą neteisingai užrašė ir jos parodymus.
Telefono pokalbių buvo klausomasi
D.Gineikaitės (nuotr.) bylą sudaro 12 tomų, joje planuojama apklausti daugiau nei 20 liudytojų.
Svarbiausia skandalo veikėja, kaip ir ligoninės vadovai, parodymus panoro duoti tik po kitų bylos dalyvių apklausų. Kitas bylos posėdis vyks gruodžio 1 dieną.
Byloje bus apklaustas ir buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, avarijos metu ėjęs D.Gineikaitės patarėjo pareigas.
D.Gineikaitė prašė G.Furmanavičiaus padėti, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„G.Furmanavičius kažką bandė daryti, bet jo veiksmai nevirto nusikaltimu“, – Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius taip paaiškino, kodėl G.Furmanavičiui nebuvo pareikšti įtarimai.
D.Gineikaitės ir G.Abeciūno pokalbiai telefonu buvo įrašyti – įtardami aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje pareigūnai prieš avariją slapta legaliai klausėsi tuometės jos vadovės pašnekesių.
Po kraujo mėginių sukeitimo aferos D.Gineikaitė buvo atleista iš darbo, G.Abeciūnas iš ligoninės direktoriaus pareigų atšauktas šių metų lapkričio pradžioje.
