Kaip rašoma prokuratūros pranešime, kaltinamasis kaip liudytojas buvo apklaustas vienoje draudiminio sukčiavimo byloje, kai buvo tiriama, ar tariamai pavogtas automobilis iš tikrųjų buvo pavogtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusį mėnesį pripažino, kad automobilis pavogtas nebuvo, o jo savininkas tiesiog sukčiavo inscenizuodamas vagystę.
Prie to prisidėjo ir K. R., prisipažinęs, kad davė melagingus parodymus pareigūnui, kuris jį apklausinėjo kaip liudytoją ankstesniojo tariamos automobilio vagystės ikiteisminio tyrimo metu.
Apklausos metu aiškinantis įvykio aplinkybes Kelmės rajono gyventojas teigė, kad automobilio savininkui nupirko ir padėjo pakeisti jo mašinos priekinių ratų stabdžių kaladėles. Nors to padaręs nebuvo ir melavo.
Po apklausos, norėdamas nuo pareigūnų nuslėpti melagystes, jis kartu su mašinos naudotoju sutarė, kad nuvyks į automobilių dalių parduotuvę ir nupirks aukščiau minėtas kaladėles jau po laiko. Įsigijus detales jis paprašė pardavėjo, kad jei kas nors parduotuvės darbuotojo klaustų, kada buvo nupirktos kaladėlės, šis pasakytų atbulinę datą.
Šią versiją automobilio savininkas sugalvojo, kad labiau įtikinama atrodytų inscenizuota automobilio vagystė.
Po kelių savaičių K. R. tuos pačius parodymus pateikė ir teismui. Vyrai tikėjosi, kad viskas sklandžiai baigsis, tačiau pareigūnams pavyko išsiaiškinti, kad vyras meluoja.
30-mečiui prisipažinus, kad sakė netiesą, jis papasakojo, kad nedrįso atskleisti realios situacijos.
Prokuroras prašo pripažinti K. R. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
